Nuo eskizo iki paveikslo. Jonui Švažui 100 metų

Tapytojo Jono Švažo (1925 – 1976) paroda „Nuo eskizo iki paveikslo“, skirta dailininko šimtosioms gimimo metinėms, lankytojams atvers duris 2025-07-25 d. (penktadienį) keliose erdvėse –17.30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda) ir 18.30 val. KADS Baroti galerijoje (Didžioji vandens g. 2/ Aukštoji g.1, Klaipėda) .
Tokiu būdu parodos rengėjai siekia parodyti ne tik reprezentatyviąją, meno mylėtojams geriau pažįstamą J. Švažo kūrybos pusę, bet pristatyti ir kameriškesnius, su jo asmeniniu gyvenimu susijusius meninės veiklos pėdsakus. Šį siekį išreiškia ir parodos pavadinimas – Nuo eskizo iki paveikslo, nurodantis menininko kūrybos proceso dinamiką, kurią savaip įkūnija ir fizinis žiūrovų judėjimas nuo galerijoje rodomų dailininko piešinių, nuotraukų, nuo dar studentavimo metais sukurtos Pievos iki KKKC parodų rūmuose eksponuojamų jo tapybos darbų, įskaitant paskutinį Švažo nutapytąjį paveikslą Medžiai. Dailininkas, nors gyveno ir kūrė Vilniuje, anaiptol neapsiribojo sostinės peizažais. Išskyrus keletą išimčių, Lietuvoje nebuvo jūros tapytojų. Tad J. Švažo marinistiniai vaizdai, jūroje plūduriuojantys burlaiviai, laivų šventės, pramoninai uosto motyvai buvo viena iš didžiausių naujovių. Kaip tik šioji naujovė ir paskatino Švažo šimtmečio parodos rengėjus organizuoti parodą uostamiestyje, eksponuojant ne tik Klaipėdoje nutapytus paveikslus, bet ir tuos kūrinius, kuriuose menininkas yra nutapęs vandenį, tiltus, tiltų polius, žvejus. Skirtingai nuo romantikų marinų, kuriose vandens ir atmosferos santykiams buvo suteikiama simbolinė reikšmė, Švažo kūriniuose jūra, vanduo yra traktuojami kitaip. Vanduo čia nėra tiesiogiai, tikroviškai „portretuojamas“. Nors ir pasižymėdamas reflektavimo savybėmis, jis visų pirma yra koloristinės bei struktūrinės paveikslo plastikos elementas, sąlygine spalva, atspindžių ritmika sąveikaujantis su burėmis, jų stiebais, kranų konstrukcijomis, atspindimomis tilto atramomis ar kitomis urbanistinio arba gamtos peizažo detalėmis. Ryškios, intensyvios emociją suponuojančios spalvos ir aiškios, lakoniškos paveikslo detalių formos paveiksluose sukuria ir monumentalų, ir sykiu nuotaikingą vaizdų įspūdį. J. Švažas dar vėlyvuoju sovietmečiu pelnė modernistinio ,,klasiko“ vardą ir, literatūrologės, dailėtyrininkės Irenos Kostkevičiūtės žodžiais tariant, savo visuomenine veikla bei kūryba įteisino meninės transformacijos estetiką kaip lietuvių meninio mąstymo pagrindą. Pamatyti ir išgyventi šį pagrindą, davusį postūmį nuolat atsinaujinti visai Lietuvos tapybai, su kuria šiandien gyvename, yra kviečiami parodos lankytojai. / dr. Dalia Karatajienė/

18.30 val. KADS Baroti galerijoje dar viena premjera : Gaetano Giuffrè rapsodijos „The Sunny Carpet – Rhapsody of Vilnius for two pianos“ (1975), inspiruotos „Erdvinio gobeleno“ ir dedikuotos Marijai Švažienei, pristatymo premjera.

Paroda KKKC parodų rūmuose veiks iki rugpjūčio 24 d., KADS Baroti galerijoje iki rugsėjo 2 d.

Projektą dalinai finansuoja : Klaipėdos miesto savivaldybė, UAB „Stemma group“, UAB „Vakarų medienos grupė“,
Partneriai : Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos muzikos ir teatro akademija.