Klaipėda 16.4°C
2025 m. birželio 3 d. 17.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje (Šlaito g. 10A) vyks menininkės Genie Poretzky-Lee (Londonas) koliažų parodos „Černobylio kronikos“ atidarymas. Paroda veiks birželio 3–28 d.
ČERNOBYLIO KRONIKOS
1986 m. balandžio 26 d., 1.23 val., Černobylio atominėje elektrinėje Ukrainoje, kuri tuomet buvo Sovietų Sąjungos dalis, nugriaudėjo sprogimai. Dangus liepsnojo, nes į atmosferą nutekėjo niokojantys radiacijos kiekiai. Kritusi ant Baltarusijos ir gretimų šalių, radiacija užteršė viską. Praėjus 38 metams, Černobylis vis dar yra miestas-vaiduoklis.
Genie Poretzky-Lee 2024 m. pavasarį pradėjo piešinių apie Černobylį seriją, siekdama ištirti įtampą tarp žmonijos pažangos ir žalingų bei nenumatytų pramonės plėtros padarinių. Sluoksniuotais koliažais ji puikiai subalansuoja žmogaus gyvenimo trapumą ir pažangos pasekmes. Ji tyrinėja kontrastą tarp Černobylio katastrofos sukelto žiauraus susinaikinimo ir lėto, beveik abejingo gamtos progreso, kai ji atgauna nuodingas spinduliuotes erdves. Jos koliažai sukelia melancholijos jausmą, atkreipdami dėmesį į neišdildomus pėdsakus, kuriuos kraštovaizdyje paliko tokia traumuojanti istorija.
„Staying with the Trouble, Making Kin in the Chthulucene“ (2016 m.) Donna Haraway rodo, kad besiplečiančios ekologinės nelaimės ir su ja kylančios kančios metu turime rasti naujų būdų, kaip pertvarkyti savo santykius su žeme ir vienas su kitu. Chthulucene, sudaryta iš graikų ‚khthon‘ ir ‚kainos‘, yra „įvardijama tam tikra vieta, kur reikia išmokti išgyventi ir mirti, reaguojant į pažeistą žemę“ (2), kur „[b]susitikimas, o ne tapsmas yra žaidimo pavadinimas“ (12).
Savo piešiniuose Poretzky-Lee kalba apie šį nerimą keliantį santykį su žeme. Degindama piešinių kraštus arba plaudama juos vandenyje ar purve, ji ritualizuoja elementų vaidmenį. Per alcheminį procesą ji perfrazuoja praeities traumą, įsivaizduodama alternatyvią ateitį, kuri nesiremia į žmogų orientuotais pasakojimais. Haraway pasisako už naujas mąstymo formas ir kalbą, kad būtų galima spręsti, kaip žmogaus veikla iš esmės pakeitė planetą. Ji pabrėžia simbiozės svarbą norint suprasti susipynusius santykius tarp žmonių, gyvūnų, augalų ir kitų gyvybės formų. Remdamasi Haraway žodžiais, Poretzky-Lee pripažįsta nežmogiškų būtybių ir ekosistemų veikimą formuojant mūsų pasaulį, meta iššūkį tradiciniam hierarchiniam, antropocentriniam mąstymui. Poretzky-Lee piešiniai kelia gilesnius egzistencinius klausimus, kylančius dėl to, kas nutiko Černobylyje, kaip istorijos akimirką ir kaip žmonijos poveikio planetai simbolį. Piešiniai parodo, kaip toks įvykis tapo ne tik istorine nelaime, bet ir išbandymo simboliu, leidžiančiu suabejoti žmogaus valdymo ribomis, gamtos atkaklumu ir išradingumu žmogaus nesėkmės akivaizdoje.
Anna Walker, 2024 gruodis
Kviečiame dalyvauti parodos atidaryme!
