Grįžti

KUTAVIČIAUS MUZIKOS TEATRAS | rež. Birutė Mar, A. Stančikaitė, L. Kasinskaitė, G.Simaitytė, K.Budvytytė-Mejerė

Renginio nuotrauka, KUTAVIČIAUS MUZIKOS TEATRAS | rež. Birutė Mar, A. Stančikaitė, L. Kasinskaitė, G.Simaitytė, K.Budvytytė-Mejerė

Festivaliai

2021-09-23 18:30 - 19:30 val. Šaulių g. 36, Klaipėda Facebook puslapis

Renginio aprašymas

Režisierė ir aktorė Birutė Mar
Agnė Stančikaitė (sopranas)
Laura Kasinskaitė (obojus)
Klaipėdos kamerinio orkestro styginių kvartetas: Konrad Levicki (I smuikas), Tomas Cinelis (II smuikas), Anna Luiza Aleksandrow Bertash (altas), Kornelija Kupšytė (violončelė)
Gaivilė Simaitytė, Kristina Budvytytė-Mejerė (fortepijoninis duetas)
Programa: Bronius Kutavičius

 Broniaus Kutavičiaus muzika – magiškas garsų ritualas, apgaubiantis klausytojus, įtraukiantis juos į muzikinį vyksmą. Ostinatinių ritmų pulsacijos veikiamas jis užburia ir panardina laike. Programoje „Kutavičiaus muzikos teatras“ kviečiame panirti į teatrališkos Kutavičiaus muzikos gelmes su režisiere ir aktore Birute Mar, soliste Agnė Stančikaite ir klaipėdiečiais instrumentalistais!  

Koncertas–spektaklis pristatys tris B. Kutavičiaus kūrinius, sukurtus 1975–1980 metais. Du iš jų  – II styginių kvartetas „Anno cum tettigonia“ ir „Mažasis spektaklis“, pasak kompozitoriaus, yra tie kūriniai, „nuo kurių prasidėjo viskas. Jie žymėjo naują, visiškai naują kryptį lietuvių muzikoje. Kai visi Lietuvos kompozitoriai ieškojo savo kūryboje visų tų dodekafonijų, aleatonikų ir kitų šiuolaikinių skambesių, aš staiga pasukau visiškai nauju keliu...“  

„Mažasis spektaklis“ sukurtas pagal Sigito Gedos eiles. „Vienai aktorei skirtas spektaklis nėra specialių efektų pilnas reginys. Tai – santūrus kinų ar japonų teatrui artimas vyksmas, kuriame svarbūs net ir nedideli pokyčiai, pauzės.“ (Austė Nakienė)  

Kvartete  „Anno cum tettigonia“ („Metai su žiogu“) Kutavičius atsiskleidė kaip puikus formos meistras, sugebantis ją idealiai susieti su idėja. Kūrinys struktūriškai apima 365 taktus – tiek, kiek metuose yra dienų. Japonų mitologijoje žiogas yra metų simbolis.   Kantatoje „Du paukščiai girių ūksmėj“, parašytoje indų poeto Rabindrantho Tagorės tekstu, girdimi laisvai skraidančių ir narvelyje tupinčių paukščių balsai. Juos perteikia gyvas ir įrašytas skambesys, naudojama aleatorinė notacija. Strykinė fortepijono technika kuria rytietišką koloritą, o vietomis specialiai paruoštas fortepijonas skamba kaip mušamasis instrumentas.