Klaipėda 3°C
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2022 m. rugsėjį buvo minus 16 ir, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 5 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą, palyginti su rugpjūčiu, lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai. Paskutinį kartą toks žemas vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo 2020 m. balandį, kai dėl COVID-19 buvo paskelbtas karantinas.
Rodiklio mažėjimą lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.
Rugsėjį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei rugpjūtį: 15 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 42 proc. – kad pablogėjo (rugpjūtį – atitinkamai 14 ir 37 proc.).
Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su rugpjūčiu, buvo pesimistiškesnės: gyventojų, manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. blogės, dalis padidėjo 9 procentiniais punktais (nuo 23 iki 32 proc.), 15 proc. gyventojų tikėjosi, kad padėtis gerės (rugpjūtį – 16 proc.). Rugsėjį, kaip ir rugpjūtį, 39 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 56 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku (rugpjūtį – 55 proc.).
Šalies ekonominės padėties perspektyvas, palyginti su rugpjūčiu, gyventojai vertino taip pat pesimistiškiau: gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis padidėjo 6 procentiniais punktais (nuo 56 iki 62 proc.), padėties gerėjimo tikėjosi kas dešimtas gyventojas (rugpjūtį – 12 proc.).
Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, gyventojų, teigiančių, kad per ateinančius 12 mėn. ketina daugiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai, buitinė technika ir pan., dalis sumažėjo nuo 29 iki 25 proc., o ketinančiųjų išleisti mažiau dalis padidėjo nuo 18 iki 24 proc.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjį skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis buvo minus 16, kaime – minus 15. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 6, kaime – 3 procentiniais punktais.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą mieste rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai. Miesto gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pablogėjo, padaugėjo nuo 35 iki 42 proc., manančiųjų, kad ji blogės ateityje – nuo 23 iki 33 proc., manančiųjų, kad blogės šalies ekonominė padėtis – nuo 57 iki 64 proc., ketinančių sumažinti išlaidas didesniems pirkiniams – nuo 18 iki 23 proc.
Kaimo gyventojai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., tačiau pesimistiškiau vertino namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas ir tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketino išleisti mažiau.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu
Per metus (2022 m. rugsėjį, palyginti su 2021 m. rugsėju) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 17 procentinių punktų. Tai lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas. Palyginti su 2021 m. rugsėju, gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 15 procentinių punktų (nuo 25 iki 10 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės dalis padidėjo 30 procentinių punktų (nuo 32 iki 62 proc.).
Per metus gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis sumažėjo nuo 22 iki 15 proc., manančiųjų, kad padėtis pablogėjo, dalis padidėjo nuo 18 iki 42 proc.
Gyventojų, besitikinčių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis sumažėjo nuo 23 iki 15 proc., teigiančiųjų, kad ji blogės dalis padidėjo nuo 12 iki 32 proc.
Rugsėjį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų, ketinančių per ateinančius 12 mėn. mažiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai, buitinė technika ir pan., dalis padidėjo nuo 18 iki 24 proc.
Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas
Šalies ekonominės padėties pasikeitimą rugsėjį gyventojai vertino blogiau nei rugpjūtį: 6 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 78 proc. – kad pablogėjo, iš jų 33 proc., kad labai pablogėjo (rugpjūtį – atitinkamai 7, 75 ir 26 proc.).
Esamą savo šeimos finansinę padėtį rugsėjį gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei rugpjūtį. Rugsėjį 49 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 9 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (rugpjūtį – atitinkamai 53 ir 7 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 40 proc. gyventojų, 21 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (rugpjūtį – atitinkamai 45 ir 20 proc.).
Rugsėjį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, žymiai pablogėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis padidėjo nuo 51 iki 69 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 9 proc. gyventojų (rugpjūtį – 10 proc.)
