Užtikrintas visiškas Klaipėdos SGD terminalo užimtumas iki 2033 m.

Užtikrintas visiškas Klaipėdos SGD terminalo užimtumas iki 2033 m.
AA

Klaipėdos SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN) įvykdė rinkos susidomėjimo sulaukusią pajėgumų paskirstymo procedūrą, kuri parodė aukštą SGD terminalo paslaugų poreikį – potencialūs klientai išreiškė ketinimus įsigyti daugiau nei dvigubai daugiau terminalo pajėgumų negu siūlė KN. Paskirsčius pajėgumus, komerciniai klientai kasmet 2025-2032 m. panaudos dar po 9 TWh terminalo pajėgumų, kurie lygiomis dalimis paskirstyti įmonėms Achema AB, Eesti Gaas AS (Elenger) ir Equinor ASA.

Viso metiniai paskirstomi SGD terminalo pajėgumai siekia apie 33 TWh. Iš jų 24 TWh buvo rezervuotos anksčiau.

Užtikrins stabilias pajamas
„Prieš paskelbdami procedūrą fiksavome didelį rinkos susidomėjimą terminalo paslaugomis, dabar tuo akivaizdžiai įsitikinome – viso pasiūlėme 3 paketus po 3 TWh, tuo metu rinka išreiškė poreikį rezervuoti net 21 TWh Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų. Rezultatai rodo aukštą rinkos dalyvių susidomėjimą mūsų regiono gamtinių dujų rinka, jos likvidumą ir tinkamą infrastruktūros tinklo išvystymą“, ‒ rezultatus komentuoja KN komercijos direktorius Mindaugas Navikas.

Jo teigimu, KN siekia, kad terminalas veiktų pilnu pajėgumu, nes taip mažinami išlaikymo kaštai ‒ kiekviena juo besinaudojanti bendrovė moka kaštais grįstą išdujinimo paslaugos mokestį ir esant maksimaliai išnaudojamiems terminalo pajėgumams, visiškai padengia metinius terminalo infrastruktūros kaštus. Be to, skirstydama ilgalaikius pajėgumus, KN užtikrina, kad rinkos dalyviai naudosis ne tik terminalu, bet ir Lietuvoje esančia dujų perdavimo infrastruktūra.

Neapibrėžtumas trukdo ilgalaikiams įsipareigojimams
Per pajėgumų paskirstymo procedūrą KN taip pat siūlė rezervuoti terminalo pajėgumus dar tolimesniam horizontui ‒ 2033-2044 m. laikotarpiui. Šis pasiūlymas sulaukė mažesnio rinkos susidomėjimo – įsigytas vienas keturių (4) TWh paketas iš 7 siūlytų.

„Rusijos sukelta energetinė krizė lėmė didžiulį dujų tiekimo rinkos persitvarkymą Europoje – pradėti statyti ar paskelbti ketinimai statyti nemažai naujų SGD terminalų, todėl rinkos dalyviai kol kas linkę luktelėti bei pasižiūrėti, kurie projektai ir kaip greitai bus realizuoti, kaip jie pakeis bendrą pasiūlos balansą.
 

Kitas svarbus aspektas – jį irgi lėmė Rusijos sukeltas karas Ukrainoje – geopolitinis nestabilumas. Nesenas incidentas su Estijos-Suomijos dujų jungtimi „Balticconnector“ darkart patvirtina, kad vis dar yra daug veiklos rizikų. Visos šios aplinkybės trumpina planavimo horizontą, dėl ko tik nedaugelis organizacijų – bent šiuo metu ‒ pasiryžusios įsipareigoti 20 metų į priekį“, ‒ pasakoja M. Navikas.
Įvertinusi nedidelį susidomėjimą ilgalaikiais pajėgumais po 2033 m. bei galimą SGD tiekimo pasiūlos augimą regione ir kitas rizikas, KN nutarė atidėti terminalo pajėgumų plėtros projektą ateičiai ir SGD terminalo pajėgumus rinkai pasiūlys vėlesniame etape.

Pusė terminalo pajamų – iš užsienio klientų
Klaipėdos SGD terminalas – pagrindinis į Lietuvą patenkančių dujų šaltinis. Dalis per jį importuojamų dujų skiriama Lietuvos poreikiams: buitiniams vartotojams ir įmonėms, dalis keliauja į kitas Europos valstybes ar saugomos Inčukalnio dujų saugykloje Latvijoje.

Užtikrinus ilgalaikį pajėgumų paskirstymą, saugumo dedamojoje, kurią moka gamtinių dujų vartotojai Lietuvoje, SGD terminalo eksploatacijos kaštų dalis lygi nuliui.  Kiekvienai SGD terminalu besinaudojančiai įmonei mokant išdujinimo paslaugos mokestį, apie 50 proc. pajamų SGD terminalas šiemet surenka iš užsienio klientų. Įvertinus ilgalaikių SGD terminalo pajėgumų paskirstymo rezultatus, planuojama, kad ir ateinančius 8 metus turėtų išlikti ta pati tendencija, kuomet daugiau kaip 50 proc. pajamų surenkama iš užsienio klientų.