Užimtumo tarnyba: pasikeitė darbo ieškančiųjų profilis

Užimtumo tarnyba: pasikeitė darbo ieškančiųjų profilis
AA

Šiuo metu 16,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų registruota Užimtumo tarnyboje. Tai –  282 tūkst.  darbo neturinčių asmenų. Per metus Užimtumo tarnyboje registravosi beveik dvigubai daugiau, nei darbo ieškojo prieš pirmąjį karantiną.

Analizuojant pandemijos laikotarpiu įsiregistravusių klientų sudėtį, stebima, jog 82 tūkst. asmenų buvo aktyvūs darbo rinkoje, tai yra  iki 2020 m. kovo 1 d.   67,2 tūkst. dirbo pagal neterminuotas darbo sutartis, 4 tūkst. – pagal terminuotas, 6,9 tūkst. dirbo savarankiškai, 7 tūkst. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą.

Šio laikmečio ypatumas – tarp naujų klientų yra 50,2 tūkst. neaktyvių darbo rinkoje asmenų, iš jų niekur nedirbo – 10,2 tūkst., nedirbo dvejus metus ir ilgiau – 40 tūkst. 

„Karantinas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos išaugusiam darbo neturinčių asmenų skaičiui – dėl apribojimų dalies verslų gyvybingumas gerokai sumažėjo. Visgi tai nėra vienintelė priežastis. Užimtumo tarnyboje besiregistruojančių asmenų srautai parodė tikresnį darbo rinkos vaizdą: kiek šalyje yra pasyvių, į darbo rinką neįsitraukusių arba oficialiai neįsitraukusių  gyventojų“, – pažymėjo Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Pasak jos, nerimą kelia iki registracijos visai nedirbusių arba  seniai turėjusių darbo santykius darbingo amžiaus žmonių profesiniai gebėjimai ir kompetencijos. Tai ypač aktualu dinamiškos darbo rinkos sąlygomis, kai dalis laisvų darbo vietų lieka neužpildytomis, o darbdaviai susiduria su sunkumais ieškant kvalifikuotos ir motyvuotos darbo jėgos.  Šiuo metu aiškinamės tokių asmenų poreikius ir lūkesčius darbo paieškos procese, – kalbėjo J. Zemblytė.

 

Iki  pandemijos vyravusį vyrų nedarbą pakeitė padidėjęs moterų nedarbas  – jų registruota 143,5 tūkst. Dabar darbo ieško 138,6 tūkst. vyrų. Moterų skaičius augo 67,5 tūkst., vyrų – 56,7 tūkst., palyginti su 2020 m. vasario 1 d. 

Šiemet 2 tūkst. (0,4 proc. punkto) mažiau kreipėsi jaunimo iki 29 metų, tačiau šalyje darbo vis dar neturi 69,5 tūkst. jaunuolių, o tai – 15,6 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų. Daugiausiai darbo neturinčio jaunimo iki 29 metų Kaune – 20,9 proc. ir Alytuje – 18,9 proc. Mažiausiai – Pakruojo  6,3 proc. ir Varėnos 7,8 proc. rajonuose.

Nors jaunų (16-29 m.) bedarbių, palyginti su gruodžiu, registravosi 17,2 proc. mažiau, jie sudaro 29,4 proc. visų per sausį įregistruotų darbo neturinčių asmenų. Didžiąją dalį (59,4 proc.) sudaro jaunesni kaip 25 metų amžiaus.

Vyresnių nei 50 metų asmenų skaičius per mėnesį paaugo 3,3 tūkst. (0,6 proc. punkto). Iš viso darbo neturi 104,2 tūkst. 50+ asmenų – tai 18,9 proc. tokio paties amžiaus šalies gyventojų. Didžiausias 50+ asmenų nedarbas fiksuotas Lazdijų (28,6 proc.), Kelmės (26,4 proc.) ir Ignalinos (26,1 proc.) rajonuose,  mažiausias – Neringoje (10,2 proc.) ir Klaipėdos rajone (11,6 proc.).

Per metus ilgalaikių bedarbių  skaičius padidėjo 54,9 tūkst., palyginti su 2020 m. vasario 1 d. Jų didėjimas fiksuotas ir sausį, kai ilgalaikių bedarbių skaičius išaugo 10,1 tūkst. Iš viso yra 82,1 tūkst. ilgalaikių bedarbių – tai  29,1 proc. visų registruotų klientų.

Reklama Ikona, uždaryti