Klaipėda 3.1°C
Pirmadienį klaipėdiečius pasiekė puikios naujienos apie gerai žinomų verslų - teršėjų "sutramdymą".
"Grigeo Klaipėda" paskaičiuota 48 mln. eurų žala, o uosto įmonė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“) nuo gegužės 1-osios turės pradėti laikytis naujų, griežtų teisinių užkardų.
Civilinis ieškinys dėl AB „Grigeo Klaipėda“ įtrauktas į baudžiamąjį ikiteisminį tyrimą
"Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūra AB „Grigeo Klaipėda“ įteikė Aplinkos apsaugos departamento parengtą ir patikslintą 48 mln. Eur civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje", - rašė L. Girskienė.
Pasak Aplinkos apsaugos ministerijos, 2019 m. pabaigoje Aplinkos ministerijos pareigūnų koordinuotas Kuršių marių taršos tyrimas baigiamas – pirmadienį ilgalaikio nelegalaus veikimo byla pasiekė Generalinę prokuratūrą.
Aplinkos ministerijos civilinis ieškinys bus įtrauktas į baudžiamąjį ikiteisminį tyrimą, kurį atlieka Generalinė prokuratūra.
"Žala apskaičiuota griežtai vadovaujantis ikiteisminiame tyrime surinktais ir pateiktais duomenimis ir dokumentais. Visiškai atmetėme emocijas – svarbiausia teisės raidė, nes byla, neabejoju, bus precedentas.
Neslėpsiu, suvaldyti emocijas buvo išties sunku. Tiesiog aplinkai padarytą žalą visada sunku skaičiuoti, lyg tie milijonai sugrąžintų tai, kas prarasta. Įstatyme viskas paprasta, elementaru: žalą aplinkai padariusieji privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei – iki pirminės, tokios, kokia buvo, ir atlyginti visus nuostolius. Realybė kitokia.
Aplinkos apsaugos departamentui ši byla yra tam tikras lūžio taškas. Kartu tai – ir akivaizdus priekaištas, ir įrodymas, kad pokyčiai ateina, net jeigu juos stengiesi aplenkti.
O aplinkosaugos kontrolė negali gyventi „nuo avarijos iki avarijos“. Arba po eilinės skambesnės ekologinės avarijos ir vėl įvyks sujudimas: reformuos struktūrą, padidins ar sumažins atsakomybes, priemones, inspektorius perkels ar sujungs ir lauks, kol viskas grįš į visiems patogų status quo", - rašė Olga Vėbrienė.
Įsigalios griežtas palaidų krovinių krovos reglamentas
Taršos problemoms valstybiniame jūrų uoste kuo skubiau spręsti Aplinkos ministerija ėmėsi teisinių užkardų, - skelbiama LR Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.
Pagrindinės yra trys: taršioms veikloms – privalomas poveikio aplinkai vertinimas, inicijuojami Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimai ir naujas sugriežtintas palaidų krovinių krovos reglamentas.
„Keičiant uosto įstatymą, uosto direkciją numatoma priskirti įstaigoms, kurios turi atlikti aplinkos taršos monitoringą. Dėl poveikio aplinkai vertinimo nedarysime krovos bendrovėms jokių nuolaidų“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Netrukus įsigalios ministro patvirtinti Minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas. Šis palaidų krovinių krovos reglamentas naujoms veikloms bus taikomas nuo kovo 1 d., senoms – nuo gegužės 1 d. Taigi uosto įmonė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“) naujos tvarkos privalės laikytis nuo gegužės 1-osios. Krovos įmonės nuo gegužės 1 d. sulauks baudų ir už dulkėtumą, sukeltą už įmonės ribų.
Pirmadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Audrius Petrošius paragino bendrovę „Klasco“ vykdant krovos darbus vadovautis mokslininkų išvadomis. Klaipėdos universiteto atliktas tyrimas, skirtas ore esančių suspenduotų kietųjų dalelių nusėdimo ant paviršiaus intensyvumui ir nusėdusių dalelių sudėčiai nustatyti, atskleidė atvirą taršą, kurią sukelia geležies rūdos krovą vykdanti AB „Klasco”. Parlamentaras pabrėžė, kad bendrovė kvestionuoja mokslininkų darbo metodo patikimumą ir nepripažįsta savo kaltės.
Aplinkos ministerija pavedė Aplinkos apsaugos agentūrai reglamentuoti ir įteisinti Klaipėdos universiteto mokslininkų ėminių ėmimo pasyviaisiais kaupikliais metodą.
"Klaipėda jau greitu metu išsilaisvins iš itin taršios geležies rūdos krovos pančių - taip galime konstatuoti po vakar įvykusio susitikimo su "Klasco", Aplinkos ministerijos, nacionalinės ir miesto valdžios, taip pat su aplinkosauga susijusių institucijų atstovais! Tai buvo pavyzdys kokybiško ir tvirto miesto atstovavimo, kai pečius bendram tikslui suremia Klaipėdoje išrinkti Seimo nariai, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas.
Mano asmenine nuomone, turime žvelgti ne tik į šiandieną ir ateitį per procesų sutvarkymo prizmę, tačiau KLASCO, už ilgametę įtaką kaimyninei bendruomenei, galėtų ir turėtų ieškoti būdų bent iš dalies kompensuoti praeityje padarytą žalą, šitaip siekiant reabilituoti tarpusavio santykį. Kaip tai padaryti? Čia jau fantazijos reikalas, tačiau žmonės ir miestas turi jausti, kad darytas poveikis, pripažįstamos klaidos ir dirbama keičiant situaciją, todėl įvairūs socialiai svarbūs projektai, kaip grunto valymas, ženklus prisidėjimas prie šeimoms svarbių objektų atsiradimo šiame mikrorajone, galėtų būti tie išeities taškai", - rašė A. Petrošius.
