Visą savaitgalį Palangoje vykusios kūrybinės dirbtuvės, socialinio verslo sprintas, atnešė daug žadančių rezultatų – Lietuvoje kursis dar 7 socialiniai verslai, kurie inovatyviai spręs opias socialines problemas ir daug dėmesio skirs visuomenės gerovei bei edukacijai. Šie verslai laimėjo galimybę pretenduoti į 15 tūkst. eurų investiciją, kuri apima reikiamos įrangos įsigijimą ir ekspertinę pagalbą, reikalingą sėkmingam socialinio verslo vystymui.
Europoje socialiniu verslu tampa kas ketvirta nauja įmonė, tačiau Lietuvoje jų skaičiuojama vos apie 100, todėl šią situaciją nuspręsta keisti skiriant Europos Sąjungos paramą socialinio verslo kūrimuisi.
„Įgyvendiname projektus, kurie per dvejus metus socialinių verslų skaičių šalyje padidins mažiausiai trečdaliu. Šį savaitgalį vyko socialinio verslo sprintas, orientuotas būtent į tokio modelio verslų kūrėjus Klaipėdos apskrityje. Buvome maloniai nustebinti, kad atsirado net 64 komandos ir dar 23 pavieniai iniciatyvus žmonės, norėję sudalyvauti renginyje. Iš jų atrinkome 12 stipriausių, o po beveik trijų intensyvaus darbo, konsultacijų ir mokymosi dienų finale komisija atrinko net 7 komandas, kurių potencialas bei planuojamas socialinis poveikis pasirodė didžiausi. Mums buvo svarbu, kad siūlomi sprendimai būtų efektyvūs, inovatyvūs ir tvarūs, taip pat vertinome komandos motyvaciją, verslumą ir, žinoma, finansinio gyvybingumo perspektyvą“, – kalba Simona Šimulytė, renginio organizatorė, Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų instituto vadovė, „ChangeMakers‘ON“ iniciatorė.
Ji pastebi, kad prie projektų prisijungia vis daugiau jaunų, iniciatyvių žmonių, o nusistovėjusius verslo standartus po truputį keičia požiūris, kad įmonė kartu gali būti ir pelninga, ir padėti kitiems, verslininkai savo veikloje pradėjo ieškoti daugiau prasmės, tvarumo.
„Socialinis verslas išsiskiria trimis esminiais požymiais: siekia socialinio pokyčio ir poveikio, kurie yra pamatuojami ir labai kryptingi; didžiąją dalį pelno reinvestuoja į verslo plėtrą, tobulėjimą, kad pelnas būtų panaudotas dar didesnio teigiamo poveikio kūrimui; yra ne tiesiog iniciatyva ar veikla, bet yra verslu, veikiančiu sėkmingai, pelningai, taip, kad galėtų išgyventi ir augti. Tikiu, kad į antrąjį projekto etapą patekusios komandos kurs būtent tokius verslus, rodys pavyzdį kitiems ir paskatins dar daugiau žmonių atsigręžti į socialinį verslą“, – pastebi Inga Juozapavičienė, vienos iš projektą įgyvendinančių organizacijų „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovė.
Palangoje vykusį socialinio verslo sprintą laimėję dalyviai socialinius verslus ketina kurti įvairiose srityse. Komandos „MaMaDu“ planuose – speciali internetinė platforma šeimoms, ypač kūdikius auginančioms mamoms, kurioje užsiregistravę nariai kiekvieną dieną SMS žinute gautų patarimus apie kūdikio poreikius. Taip pat siunčiama informacija būtų ir apie emocinę bei fizinę šeimos gerovę.
Komanda „Bangų terapija“ pasiruošusi prisidėti prie vaikų ir jaunimo turinčio autizmo spektro sutikimų socialinės integracijos per bangų terapiją, reguliariai treniruojantis padėti jiems atrasti įtraukiančią, aktyvią fizinę veiklą. Taip pat šis socialinis verslas prisidėtų prie ugdymo, kaip saugiai elgtis vandenyje.
Socialinio verslo „Sweetest“ atstovai specializuojasi vaizdo įrašų kūrimo srityje ir ketina spręsti negalią turinčių žmonių įdarbinimo problemą. Turėdami asmeninę patirtį šioje srityje, negalią turinčius žmones mokytų kurti vaizdo įrašus, juos edukuotų, apmokyti asmenys galėtų teikti paslaugas kitoms įmonėms.
Dar viena laimėjusi komanda „Keliaujančios mamos“ planuoja prisidėti prie mamų su vaikais užimtumo ir pasaulio pažinimo skatinimo. „Keliaujančių mamų“ bendruomenė edukuos ir motyvuos jaunas mamas, šeimas nebijoti keliauti su savo vaikais, nesvarbu, kokio amžiaus jie būtų. Šeimoms bus teikiamos visapusiškos konsultacijos – nuo reikalingų daiktų, psichologinio pasiruošimo iki rekomenduojamų lankytinų vietų.
Komanda „Nougat Wear“ pastebėjo, kad aprangos gamybos versle dažnai dirba moterys iš nedarnių, socialiai pažeidžiamų šeimų, todėl ketina vystyti aprangos gamybos įmonę, kurioje kurtų draugišką ir motyvuojančią aplinką, įdarbintų moteris bei skatintų jų savirealizaciją, verslumą, lygias teises darbe. Taip pat prisidėtų prie aplinkosaugos – pakartotinai naudotų nebereikalingus drabužius ar medžiagų likučius, skatintų žmonių sąmoningumą šioje srityje.
Dar vienos dalyvių komandos „Vardan tos“ planuose – nykstančius, apleistus kultūrinio ir istorinio paveldo objektus, dažniausiai dvarus, prikelti „antram gyvenimui“, juos pritaikant šiandieniniams žmonių poreikiams, modernizuojant. Tokiu būdu būtu skatinamas turizmas tam tikruose regionuose, didinamas darbo lygis įdarbinat vietinius žmones, puoselėjama bendruomenės sanglauda.
Socialinio verslo sprinto dalyviai „Neringos laboratorija“ ketina skatinti žmones pabėgti nuo miesto šurmulio, įtemptos kasdienės rutinos ir atrasti gamtos tikrumą. Komanda planuoja organizuoti savaitę truksiančias ekspedicijas Neringoje, kurių metu žmonės bus mokomi pajausti ir pažinti gamtą, tikrumą, kultūrą, įtraukiami į kūrybines veiklas, skatinami pažinti save bei jaustis saugiai supančioje bendruomenėje.
Vienai komandai renginio organizatoriai skyrė mentorystę, kurios metu jie galės labiau išvystyti savo verslo planą su patyrusiais verslininkais užsienyje. Šį prizą laimėjo komanda „Bcreator“, kuri tobulins internetinės svetainės idėją, joje jauni žmonės vaizdo įrašų pagalba galės sužinoti apie verslumą, lyderystę, rinkodarą, komandinį darbą ir kt. temas.
Socialinio verslo sprintas yra vienas iš socialinio verslo kūrimosi skatinimo projektų etapų. Šiuos projektus įgyvendina „Versli Lietuva“ kartu su partneriais „NVO aviliu“, „Geri norai“ bei Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutu. Per dvejus metus siekiama trečdaliu padidinti socialinių verslų skaičių Lietuvoje, ypač Klaipėdos ir Panevėžio regionuose.