Klaipėdos regiono atliekų sistemos administratoriaus ketinimai plėsti elektros gamybos pajėgumus įgauna pagreitį – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) pateikė paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir tikisi gauti Klimato kaitos programos finansinę paramą saulės elektrinės ant Kalotės sąvartyno statybai.
„Pasaulyje įprasta, kad uždarytuose sąvartynuose ir juos supančiose teritorijose keliasdešimt metų ribojama ūkinė veikla. Bet kad nestovėtų be naudos tokie objektai įveiklinami kitaip - uždarytuose sąvartynuose statomos vėjo jėgainės ir saulės elektrinių parkai“, - pasakojo Šarūnas Reikalas, Klaipėdos RATC direktorius.
Kalotės sąvartynas, į kurį iš Klaipėdos miesto kone keturiasdešimt metų buvo vežamos uostamiesčio atliekos, uždarytas jau prieš 12 metų. Aplinkosaugininkų teigimu, tokio dydžio sąvartynuose po rekultivacijos atliekų irimo procesai dar vyksta 20-30 metų, tad, nepaisant patrauklios, o šiuo atveju netgi rekreacinės Dangės pakrantės vietos, šalia žalio Kalotės kalno greitu laiku negalės atsirasti gyvenamieji namai ar dirbami laukai.
KRATC visame Vakarų Lietuvos regione prižiūri net septynis rekultivuotus sąvartynus, tačiau saulės elektrinių parkui, ekspertų vertinimu, tinkamiausias pasirodė Kalotės kalnas.
„Pagrindinis privalumas - Kalotės sąvartyne yra tinkama elektros energijos perdavimo infrastruktūra. Ji buvo įrengta dar tuomet, kai po šio sąvartyno rekultivacijos iš kaupo surinkdavome pūvančių atliekų dujas ir jas deginant buvo gaminama ir valstybiniam operatoriui parduodama elektros energija. Dabar dujų nebėra, o infrastruktūra liko. Taigi, vystant saulės elektrinių projektą, Kalotė yra mažiausiai paruošiamųjų investicijų reikalaujanti vieta“, - aiškino Š. Reikalas.
Pagal KRATC užsakymu paruoštą projektą, ant Kalotės sąvartyno viršūnės - kaupo plokštumos – būtų galima pastatyti apie 1500 saulės fotovoltinių modulių, kurie pagamintų maždaug 500 megavatvalandžių elektros energijos per metus. Pagamintą elektrą KRATC planuoja naudoti savo reikmėms.
„KRATC valdomi rūšiavimo ir perdirbimo įrenginiai naudoja labai daug elektros energijos, tad šių išlaidų mažinimas turėtų teigiamos įtakos viso Klaipėdos regiono atliekų mokesčio mokėtojams“, - teigė Šarūnas Reikalas.
Preliminariais skaičiavimais įrengti saulės elektrinę kainuotų apie pusę milijono eurų, o pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatą, tokiems projektams gali būti skiriama iki 30 procentų subsidija.
Beje, KRATC savo lėšomis jau yra įrengusi keturias saulės jėgaines savo administruojamose atliekų priėmimo aikštelėse. Iš saulės pagamintos ekologiškos elektros energijos visiškai pakanka aikštelių aptarnavimui ir išlaikymui.