Paaiškėjo kada klaipėdiečiams bus atjungtas karštas vanduo dėl šilumos trasų bandymų

Paaiškėjo kada klaipėdiečiams bus atjungtas karštas vanduo dėl šilumos trasų  bandymų
AA

Kasmet klaipėdiečius, kaip ir kitų šalies miestų gyventojus, erzina kelios dienos, kai tenka verstis be karšto vandens. Žinia, šiemet dėl koronaviruso pandemijos šilumos trasų hidrauliniai bandymai uostamiestyje buvo nukelti į vasarą.

Šiaurinėje Klaipėdos dalyje jie vyks liepos 13-18, o pietinėje miesto dalyje iki Kauno gatvės – rugpjūčio 10-15 dienomis. Nors formaliai karšto vandens tiekimas stabdomas savaitei, uostamiesčio energetikai sugeba apsisukti greičiau ir karštą vandenį į trasas grąžina per 2-3 dienas.

Įprastai šilumos trasų hidrauliniai bandymai Klaipėdoje būdavo atliekami iškart po šildymo sezono pabaigos, kad paaiškėjus gedimams iki naujo šildymo sezono būtų spėta pakeisti trūkusius vamzdžius ar defektuotas šildymo sistemos dalis. Tačiau šiemet situacija kitokia.

„Balandžio pabaigoje ir gegužę, per griežtąjį karantino laikotarpį, žmonės daugiau laiko praleido namuose, neveikė spa centrai, baseinai, pirtys. Karštas vanduo buvo būtinas sveikatos priežiūros įstaigoms. Be to pavasario pabaiga buvo vėsi ir karšto vandens atjungimas būtų ženkliai pabloginęs klaipėdiečių gyvenimo kokybę. Atsižvelgėme į susiklosčiusią situaciją ir nukėlėme bandymus į vasaros vidurį“, – pasakojo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Pasak vadovo, dėl atidėtų hidraulinių bandymų bendrovė gali patirti nepatogumų, bet rizika minimali. Pastaraisiais metais per hidraulinius bandymus Klaipėdoje didesnių vamzdynų defektų nebuvo. Pagrindinės šilumos tiekimo magistralės mieste yra pakeistos naujais vamzdynais, todėl netgi būtų galima hidraulinius bandymus atlikti rečiau, kas keletą metų.

„Kai įsigyji naują automobilį, nėra būtina jį kasmet varyti į techninę apžiūrą. Lygiai ta pati logika turėtų veikti ir paklojus naujus vamzdynus. Kam juos draskyti dideliu slėgiu, jei ir taip aišku, kad jie yra patikimi. Kartu su kitų miestų energetikais keliame šį klausimą ministerijai, kontroliuojančioms institucijoms, bet kol kas teisės aktai nėra keičiami“, – sakė A. Katinas.

Būtent įstatymo raidė neleidžia energetikams atsisakyti hidraulinių bandymų ar vykdyti juos rečiau. Visa eilė teisės aktų, įrenginių eksploatavimo taisyklių reglamentuoja, jog vamzdynų patikra padidintu slėgiu būtų vykdoma kasmet.

Perkėlus hidraulinius bandymus iš pavasario į vasaros antrą pusę Klaipėdos energetikai sulaukė pretenzijų iš verslininkų, valdančių viešbučius. Dėl koronaviruso pandemijos karantino šis sektorius jau patyrė nuostolių. Situaciją pataisyti tikėtasi vasarą, bet hidrauliniai bandymai vėlgi išbrauktų brangią savaitę – sutikti pajūrio poilsiautojus ar turistus šaltu dušu vargu ar jiems pasirodytų patrauklu.

Suprasdama keblią situaciją AB „Klaipėdos energija“ apklausė savo klientus – viešbučių valdytojus, kuo jiems galima padėti. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad 15 iš 22 bendrovės aptarnaujamų viešbučių jau turi alternatyvų karšto vandens ruošimo šaltinį, tad kelios dienos be AB „Klaipėdos energija“ paslaugų jiems nesukels didesnių rūpesčių. O likusiems 7 viešbučiams bendrovė paruošė pasiūlymus savo lėšomis įrengti alternatyvų būdą karštam vandeniui gaminti.

„Ne paslaptis, kad paruošti karštą vandenį iš mūsų centralizuotai tiekiamos šilumos yra kelis kartus pigiau, nei šildyti vandenį elektriniais ar dujiniais šildytuvais. Vasarą mūsų tiekiamos šilumos kilovatvalandė kainuoja apie 3 centus, kai tos pačios elektros energijos kilovatvalandės kaina virš 10 centų. Paslaugų sektoriui turėti du alternatyvius karšto vandens ruošimo būdus visada yra patogiau. Mes suprantame savo klientų poreikius, norime būti lankstūs  ir esam pasiruošę padėti“, – sakė A. Katinas.