Nuo kitų metų brangs geriamasis vanduo didmiesčiuose

Nuo kitų metų brangs geriamasis vanduo didmiesčiuose
AA

Šiandien Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus dviejų asociacijos „Vandens jėga“ narių – UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ paslaugų tarifus. Trečiosios asociacijos narės UAB „Kauno vandenys“ tarifų perskaičiavimo laukiama šių metų gruodį.

Vidutiniškai didžiųjų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo kitų metų pradžios mokės 0,57–1,02 EUR už kubinį metrą daugiau, skaičiuojant su PVM.

Nuo 2023 m. sausio 1-osios AB „Klaipėdos vanduo“ tarifas auga 57 euro centų be PVM arba 0,69 EUR su PVM.

 

Bendrovės „Vilniaus vandenys“ klientai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokės 0,47 Eur už kubinį metrą daugiau, skaičiuojant be PVM arba 0,57 Eur daugiau, skaičiuojant su PVM.

Prognozuojama, kad UAB „Kauno vandenys“ tarifas didės 0,84 EUR be PVM = 1.02 EUR su PVM. Naujos „Kauno vandenų“ kainos įsigalioti turėtų nuo kitų metų vasario.

„Ženklų tarifo augimą amortizavo didžiųjų vandentvarkos bendrovių veikloje diegiami efektyvūs sprendimai – gaminama elektros energija, perdirbant nuotekų valymo procese susidariusį dumblą ir gaminant žaliąją energiją saulės elektrinėse. Ieškant inovatyvių sprendimų, didžiosioms šalies vandentvarkos bendrovėms pavyko sumažinti finansinę naštą ir savo klientams“, – sako Atsakingos vandentvarkos asociacijos direktorius Marius Švaikauskas.

Patys gaminti elektros energiją didžiosios bendrovės pradėjo maždaug prieš dešimtmetį. Šiuo metu vien tik „Vilniaus vandenys“ pasigamina apie 44 proc. visos Lietuvos vandentvarkos įmonėse pagaminamos elektros energijos. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ buitinių nuotekų valymui kone puse reikalingos elektros energijos pasigamina patys iš biodujų.

Pasak M. Švaikausko, dėl laiku įdiegtų efektyvių sprendimų, didžiųjų šalies vandentvarkos bendrovių kaina už paslaugas net ir po brangimo vis dar gerokai atsiliks nuo kitų, mažesnių šalies miestų, taip pat ir Baltijos šalių didmiesčių. Palyginimui, Rygos gyventojų vidutinė kaina už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą gyventojams siekia 2,92 Eur/m3, Talino – 2,40 Eur/m3 Eur, skaičiuojant su PVM.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifas VERT buvo perskaičiuotas dėl šiais metais drastiškai išaugusių elektros sąnaudų.

Elektra sudaro apie 10-20 proc. vandentvarkos įmonių veiklos sąnaudų, tuo tarpu išlaidos elektrai šiemet išaugo 3-5 kartus. Netgi didžiosioms, stabiliai iki šiol veikusioms vandentvarkos įmonėms tai nemenka finansinė našta. 

Preliminariai skaičiuojant 3 didžiosios Lietuvos vandentvarkos įmonės, kurios patiekia daugiau nei pusę Lietuvoje tiekiamo geriamojo vandens, per 2022 m. patirs daugiau nei 10 mln. eurų nuostolio.

Ikona, uždaryti