Klaipėda 3.3°C
Klaipėdos uoste vykdomi infrastruktūros projektai kartu kuria ir kitą pridėtinę vertę – prisideda prie aplinkos apsaugos, jos atkūrimo. Tai patvirtina ir krantotyrininkai. Nuo 2001 metų vykdant Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo ar valymo darbus, iškastas smėlis išpilamas priekrantėje, taip papildant Klaipėdos miesto paplūdimius. Smėlį bangos palaipsniui išmeta į krantą, paplūdimiai pasipildo smėlio, susidaro palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai. Per daugiau nei 20 metų Uosto direkcija savo lėšomis paplūdimius pamaitino jau 12 kartų.
„Mūsų tikslas yra ne tik užtikrinti saugią laivybą, tobulinti uosto infrastruktūrą, bet ir kurti pridėtinę vertę miestui bei aplinkai. Šis projektas – puikus pavyzdys, kaip infrastruktūros darbai gali būti suderinti su aplinkos apsaugos priemonėmis. Pusantro milijono kubinių metrų smėlio – toks kiekis per 23 metus atiduotas paplūdimiams. Juo būtų galima užpildyti daugiau nei 600 olimpinio dydžio baseinų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Vykdydant Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo ar jo valymo nuo sąnašų darbus, iškastą gruntą, jei jis tinkamas naudoti, Uosto direkcija panaudoja paplūdimiams papildyti, išpildama jį priekrantėse. Paskutinį kartą Klaipėdos miesto paplūdimiai pamaitinti šių metų pavasarį. Balandžio–gegužės mėnesiais vykdant Klaipėdos uosto išorinio laivybos kanalo valymo nuo sąnašų darbus, jūrinės kilmės smėlis buvo panaudotas paplūdimiams papildyti II Melnragės–Girulių kranto ruože. Vykdant darbus į jūrą greta kranto išpilta 180 tūkstančių kubinių metrų švaraus smėlio.
Tokiu dideliu kiekiu smėlio paplūdimiai papildyti antrą kartą. Prieš dvejus metus Melnragėje ties šiauriniu bangolaužiu buvo formuojamas povandeninis pylimas, smėlį išpurškiant vos kelių metrų atstumu nuo kranto. Uosto direkcijos užsakymu vykdant krantų dinamikos stebėseną, nustatyta, kad dalį šio pylimo bangos palaipsniui išmetė į krantą, paplūdimys pasipildė smėlio ir susidarė palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai.
„Remiantis paskutiniais Gamtos tyrimų centro krantotyrininkų atliktų tyrimų duomenimis, preliminari analizė rodo, kad praėjus 2 metams nuo povandeninio pylimo formavimo, jis vis dar atlieka krantosauginę funkciją: mažina bangavimo poveikį bei papildo smėlio atsargas viršutinėje priekrantės dalyje ir paplūdimyje. Taigi, prieš diegiant povandeninį pylimą kaip krantosauginę priemonę, prognozuoti lūkesčiai visiškai pasiteisino. Pažymėtina ir tai, kad kol kas nuogąstavimas dėl smėlio „grįžimo“ į įplaukos kanalą nepasitvirtino“, – komentuodamas naujausių tyrimų rezultatus sakė Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Dr. Gintautas Žilinskas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu tokie priekrantėse supilto smėlio tyrimai bus atliekami ir toliau. Jie įtraukti ir į Klaipėdos uosto monitoringo programą. Remiantis stebėjimų duomenimis, nustatomos vietos, kur tikslinga pakartotinai papildyti smėlio atsargas. Paskutinį kartą smėlis ties Giruliais piltas 2018 m.
Prieš pildant smėliu paplūdimių priekrantes, jo kokybė yra tiriama Lietuvos ir užsienio laboratorijose. Jo tinkamumą kranto zonos pildymui patvirtina ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai.
