Klaipėda 3.1°C
Didžiausio lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ lentynose, kaip ir visame šalies prekybos sektoriuje, pokyčiai – nuo spalio 23 d.
Prekybos centre nebelieka kaitinamojo tabako produktų su pridėtiniais skoniais ir kvapais.
Prekybos tinklo duomenimis, tokius gaminius renkasi 42 proc. kaitinamojo tabako pirkėjų. Anot priklausomybės ligų specialistės, kol kas sunku vertinti, kaip tai paveiks rūkančiųjų apsisprendimą, o norinčius atsisakyti žalingo įpročio, ragina nesikliauti vien savo valia.
„Birželio viduryje Seimas pritarė kaitinamojo tabako, turinčio pridėtinio kvapo ar skonio, draudimui, kuris įsigalioja spalio 23 dieną. Iš viso iš prekybos išimsime 25 skirtingus skoninius kaitinamojo tabako gaminius – prognozuojame, kad iki draudimo įsigaliojimo pirkėjai jų įsigys daugiau. Iš asortimento išimamus tabako gaminius keis nauji kaitinamojo tabako produktai, taigi plika akimi matomų pokyčių pirkėjai nepastebės – lentynos nebus tuščios. Žinoma, daliai pirkėjų kurį laiką gali tekti priminti apie šiuos pasikeitimus“, – sako Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.
Anot jos, tai jau ne pirmas pastarojo meto pasikeitimas tabako segmente – jau beveik metus „Maxima“ savo iniciatyva nebeprekiauja elektroninėmis cigaretėmis ir pirkėjai su tuo labai greitai susitaikė.
Didžiausio Lietuvoje prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, kaitinamasis tabakas sudaro trečdalį viso tabako gaminių asortimento, jo pardavimai kasmet auga. Pavyzdžiui, užpernai palyginti su 2020 m, kaitinamojo tabako pardavimai padidėjo penktadaliu – įtakos tam galėjo turėti 2020 m. įsigaliojęs draudimas prekiauti cigaretėmis su skoniais, pavyzdžiui, mėtinėmis cigaretėmis. Šiemet kaitinamojo tabako paklausa ūgtelėjo kiek daugiau nei 5 proc.
Skoniniai kaitinamojo tabako gaminiai šiuo metu sudaro pusę viso kaitinamojo tabako asortimento, o juos renkasi 42 proc. kaitinamojo tabako pirkėjų.
„Sunku pasakyti, ar naujos rūkymo priemonės, skoniai, kvapai skatina daugiau rūkyti, ar iš pasiūlos išėmus gaminius su kvapais bei skoniais rūkančiųjų sumažės – kai kurie rūkantieji pereina nuo vienų būdų prie kitų. Visgi, manau, svarbiausia, kad būtų kontroliuojama reklama, rinkodarinės priemonės – esu įsitikinusi, kad tai padeda mažinti rūkančiųjų skaičių“, – teigia Dovilė Mačiulytė, Respublikinio priklausomybės ligų centro specialistė, metodinės medžiagos teikiantiems pagalbą norintiems mesti rūkyti rengėja.
Pataria naudotis specialistų pagalba
Pasak D. Mačiulytės, jei gatvėje žmonių paklaustume, ar rūkymas yra žalingas įprotis, tikriausiai praktiškai visi su tuo sutiktų, tačiau mesti rūkyti dažnai gali būti sudėtinga ir nėra vieno universalaus būdo, kaip lengvai atsikratyti šio žalingo įpročio – mat žmonės pripranta ir prie nikotino poveikio, ir rūko dėl turimo įpročio, socialinių ritualų. Norintiems mesti rūkyti ji pataria nesikliauti vien savo valia ir nebijoti kreiptis į specialistus.
„Praktika rodo, kad norint mesti rūkyti, tai geriausia daryti padedant specialistams. Su priklausomybe rūkymui dirbantys specialistai padeda įvertinti žmonių rūkymo įpročius, aplinką, kuri skatina rūkyti, padeda sudaryti šio įpročio atsisakymo planą. Specialistai taip pat gali skirti ir medikamentinį gydymą, jį derinti su įvairiomis praktikomis, padedančiomis išvengti stresinių situacijų“, – dėsto specialistė.
I. Trakimaitė-Šeškuvienė sako, jog vertinant tabako gaminių paklausą, pastaraisiais metais fiksuojama teigiamų pokyčių – nors pirkėjai keičia vienus tabako produktus kitais, bendrai visų tabako gaminių pernai įsigyta mažiau.
„Galime daryti išvadą, kad rūkančiųjų skaičius po truputį mažėja – rūkančiųjų cigaretes kasmet sumažėja maždaug 6 proc., o visų tabako gaminių pernai įsigyta 3 proc. mažiau“, – teigia „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.
