Klaipėda 4.2°C
Lietuva mato didelį Šiaurės–Baltijos jūrų transporto koridoriaus potencialą bendradarbiaujant su Lenkija ir vežant krovinius į Vakarų Europos šalis. Tokią mūsų šalies poziciją Lenkijoje vasario 5–6 dienomis vykusioje kasmetinėje Karpatų regiono šalių konferencijoje „Karpatų Europa“ išsakė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
„Transeuropinio transporto tinklo peržiūra ir atnaujinimas suteikia galimybę plėtoti papildomas daugiarūšio transporto jungtis šiaurės–pietų kryptimi išilgai rytinių Europos Sąjungos sienų. Vienas iš strateginių Lietuvos tikslų – bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis sudaryti optimalias sąlygas vežti krovinius derinant skirtingas transporto rūšis ir daugiau naudoti geležinkelių transportą, ypač tai aktualu dabartiniame geopolitiniame kontekste“, – konferencijoje sakė viceministras J. Skačkauskas.
Lietuvos teritoriją kerta transeuropinis transporto koridorius Šiaurės jūra–Baltijos jūra. Svarbiausios šiam transporto koridoriui priklausančios jungtys yra „Rail Baltica“, „Via Baltica ir „Via Carpatia“, per Lenkiją sujungiančios Baltijos regioną su Vakarų ir Pietų Europos šalimis.
Viceministro teigimu, „Rail Baltica“ yra svarbiausias geležinkelių projektas šiame transporto koridoriuje. Ji suteikia akivaizdžias galimybes Baltijos regionui pagerinti tarptautinį susisiekimą ir ekonominį konkurencingumą, didinti patrauklumą užsienio investicijoms, sustiprinti transporto ir logistikos veiklą. Lietuvoje jau šiais metais prasidės plataus masto darbai tiesiant europinės vėžės geležinkelio liniją nuo Kauno Latvijos link.
Siekdama plėtoti Šiaurės–Baltijos jūrų transporto koridorių, Lietuva palaiko glaudžius ryšius su Lenkija, per kurią „Rail Baltica“ jungiasi su kitomis Vakarų Europos šalių jungtimis. Praėjusiais metais europinei geležinkelio vėžei pasiekus Kauno intermodalinį terminalą, Lietuvos ir Lenkijos geležinkelių krovinių vežimo įmonės pradėjo reguliariai vežti krovinius į Beniliukso šalis ir Vokietiją. Toliau ieškoma naujų Europos rinkų. Viena iš jų – nauja kryptis į Šiaurės Italiją, šią kryptį planuojama atidaryti ateinančiais metais.
„Turime aktyviai dirbti diversifikuodami krovinių gabenimą. Lietuvai ypač svarbu plėtoti transporto koridorius per Karpatus Juodosios ir Egėjo jūrų link, taip pat bendradarbiauti su Lenkija, Ukraina ir kitomis regiono šalimis, skatinant puspriekabių vežimą geležinkelių transportu“, – pabrėžė susisiekimo viceministras J. Skačkauskas.
Vasario 5–6 d. Krasičyne (Lenkija) vykusioje kasmetinėje konferencijoje „Karpatų Europa“ kartu su Karpatų regiono šalimis – Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Čekija ir Ukraina – dalyvavo ir Lietuva bei kitos valstybės.
