Lietuva ir Ukraina siekia plėtoti ekonominius ryšius, panaudodamos abiejų šalių jūrų uostus

Klaipėdoje susitikę Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas aptarė šalių bendradarbiavimą susisiekimo srityje ir galimus naujus projektus – šalys ketina glaudžiau bendradarbiauti geležinkelių ir transporto skaitmeninimo srityse, taip pat didinti abiejų šalių jūrų uostų krovos potencialą. Pažintinio vizito metu Ukrainos ministrui pristatytos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir „Lietuvos geležinkelių“ galimybės bei pajėgumai.

„Šiandieniniame, ypač geopolitiniame kontekste, kalbant apie šalių, krovinių, prekių diversifikaciją, būtent Ukraina yra ta kryptis, kuri mums sukuria daug naujo ir neišnaudoto potencialo. Vienas dalykų, ką šiandien konkrečiai pamatėme – tai puspriekabių gabenimas geležinkeliais iš Ukrainos, iš Turkijos į Lietuvą ir iš Lietuvos toliau į Šiaurę. Tam, kad tai taptų realybe, Ukrainai reikia padaryti labai nedaug – pakeisti teisės aktus, kad puspriekabės būtų traktuojamos ne kaip transporto priemonė, o kaip krovinys. Kalbėjome su Ukrainos ministru, kad nelaukime teisės aktų pakeitimų, startuokime su pilotiniais projektais jau dabar, ir aš tuo labai džiaugiuosi“, – sako ministras M. Skuodis.

Stiprinant šalių ekonominį bendradarbiavimą, svarbus vaidmuo tenka abiejų šalių jūrų uostams. Ministro M. Skuodžio teigimu, Klaipėdos uostas gali užtikrinti susisiekimą Ukrainos kroviniams ir  potencialiai tapti Ukrainos šiauriniais vartais į Skandinaviją. Tuo pačiu Lietuva siekia aktyvesnio Ukrainos Juodosios jūros uostų įtraukimo į Lietuvos verslą, kad Odesa taptų Lietuvos pietiniais jūrų vartais.

Klaipėdoje viešinčiam Ukrainos infrastruktūros ministrui O. Kubrakovui pristatytas puspriekabių vežimas geležinkelių transportu – naujas Lietuvos inicijuojamas projektas, apjungiantis geležinkelius ir uostus Baltijos ir Juodosios jūros maršrutu, puikiai atliepiantis Europos žaliąjį kursą. „Lietuvos geležinkeliai“ kviečia suinteresuotą Ukrainos verslą pradėti bandomąjį projektą šiame maršrute jau šių metų rugsėjį.

Ministras M. Skuodis atkreipia dėmesį, kad tarp Baltijos ir Juodosios jūros regionų juda dideli krovinių srautai, tačiau Klaipėdos uoste Ukrainos kroviniai sudaro tik apie 1–2 proc. visų krovinių, o geležinkelių transportu vežami Ukrainos kroviniai – apie 3–4 proc. Potencialiai krovinių srautas galėtų būti dešimteriopai didesnis – tai skatina ieškoti naujų būdų ir priemonių jam didinti.

„Įvertinant politines ir ekonomines aktualijas, prioritetas šiuo metu – dar labiau diversifikuoti krovinių srautus tiek geografiniu, tiek ir vežamų krovinių atžvilgiu, kad priklausymas nuo vieno ar kito regiono būtų kuo mažesnis“, – teigia ministras M. Skuodis.

Klaipėdoje jau dabar intensyviai investuojama tiek į krovinių geografijos, tiek į visos uosto veiklos diversifikaciją. Jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas ir pietinės dalies išplėtimas, planuojama, padės pritraukti naujų investicijų ir padidins Klaipėdos uosto konkurencingumą.

Geležinkelių transporto srityje ypač aktyviai stiprinami ryšiai su Vakarų Europos rinkomis, Lenkija ir Ukraina. Per Kauną iki Palemono jau nutiesta europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio linija, leidžianti tiesiogiai pasiekti Europos krovinių rinką.

Š. m. kovo mėn. susisiekimo ministras M. Skuodis Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų tarybos metu lankėsi Kijeve, kur susitiko su tuomečiu Ukrainos infrastruktūros ministru Vladyslavu Kryklii. Šio vizito metu Lietuvos ir Ukrainos ministrai pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių transportu ir skaitmeninių leidimų vykdyti tarptautinį keleivių ir krovinių vežimą kelių transportu srityse. Tai suteikia naujų galimybių abiejų šalių verslui, skatina inovacijų plėtrą.