Klaipėdos uosto radaro bokštas primins medžio siluetą

Klaipėdos uosto radaro bokštas primins medžio siluetą
AA

Aliuzija į "gyvą“ statinį, darniai įsiliejantį į pušynų horizontą, – tokia pagrindinė projekto "Gyvas“, laimėjusio uosto radiolokacinės kontrolės sistemos bokšto architektūrinės koncepcijos konkursą, idėja. Su pirmosios vietos laimėtoja AB "Panevėžio statybos trestas“ pasirašyta Klaipėdos uosto laivybos saugumui svarbaus statinio projektavimo sutartis.

"Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštas Smiltynės pusėje yra būtinas norint užtikrinti dar didesnį laivybos saugumą. Į uostą atplaukiančių laivų parametrai didėja, ir mes privalome garantuoti saugų jų įvedimą. Džiaugiamės, kad pavyko rasti sutarimą su visomis institucijomis ir sėkmingai judame šio svarbaus statinio atsiradimo link, o savo architektūrine išraiška jis, tikimės, puikiai įsikomponuos į Kuršių nerijos kraštovaizdį“, – teigia Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Pagal uosto bendrąjį planą Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštą yra numatyta statyti Smiltynėje, prie Naujosios perkėlos.

Vienas iš konkurso reikalavimų buvo tas, kad radaro bokšto architektūrinė išraiška maksimaliai derėtų su Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, kitas reikalavimas – kad pati radaro bokšto konstrukcija ir architektūrinė išraiška būtų tokia, kad planuojamas statinys būtų suvokiamas kaip orientyras, žymintis UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo teritoriją.

Kadangi senųjų pajūrio pušynų fragmentų likę nedaug, pasak konkursą laimėjusio projekto „Gyvas“ autorių, „statiniu lyg užpildoma tuštuma, formuojama natūrali harmonija – bokšto aikštelės projektuojamos žvelgiant į pušies lajų išdėstymą.“ Jų fasade numatoma sukurti medžio vainikų atkartojimą,  o aikštelių laikančiosios konstrukcijos, anot autorių, iš paukščio skrydžio sukurs voro nuaustus fragmentus. Pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų profiliai kildami į viršų liaunėja, primindami medžio kamieno siluetą.

Architektūrines koncepcijas vertino komisija, kurią sudarė Klaipėdos miesto savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovai bei Uosto direkcijos darbuotojai.

Vadovaujantis konkurso sąlygomis, pirmos vietos laimėtojui atitenka 5000 Eur premija, antrajai vietai – VšĮ Studijos 501 projektui „Kopa“ skirta 3 000 Eur premija. Konkursui buvo pateikti keturi darbai, tačiau du projektai buvo atmesti dėl konfidencialumo pažeidimų.
Su pirmos vietos laimėtoju pasirašyta sutartis dėl projektinių pasiūlymų, techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros.