Klaipėdos LEZ investuos į ketvirtą „FlexStart“ šeimos pastatą

Aktyviai vykstant gamybinio pastato „FlexStart 03“ statyboms, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė projektuoja dar didesnį, 9 tūkst. kv. m ploto itin greitai nuomininkų poreikiams pritaikomą „FlexStart 04“. Naujausią „FlexStart“ šeimos pastatą Klaipėdos LEZ tikisi pradėti statyti dar šiemet, investicijos į projektą sieks apie 8,5 mln. Eur.

Trečiojo, 8 tūkst. kv. m ploto „FlexStart“ statybas Klaipėdos LEZ pradėjo antroje praėjusių metų pusėje ir šiuo metu projekte atlikta daugiau kaip 60 proc. darbų. Planuojama, kad gamybos, sandėliavimo, administracinėms ir prekybos funkcijoms tinkantis pastatas bus užbaigtas trečiąjį šių metų ketvirtį. Į šį projektą LEZ valdymo bendrovė investavo 8,5 mln. Eur, iš kurių 5,12 mln. Eur sudarė ILTE  paskola.

Klaipėdos LEZ NT projektų vystymo vadovas Darius Urbonas komentuoja, kad nuosaikiai augantis Lietuvos ir Europos ekonominis aktyvumas bei sėkmingos derybos dėl jau veikiančių bei dar statomo „FlexStart“ patalpų lėmė bendrovės sprendimą plėsti lanksčiųjų gamybinių pastatų portfelį.

„Vietos ir užsienio investuotojų dėmesys įrodo, kad modernios, funkcionalios ir lanksčios gamybinės-administracinės patalpos, kuriose galima itin greitai pradėti naują ar išplėsti esamą veiklą, yra sėkminga tiek mūsų, tiek mūsų pastangas palaikančių valstybės organizacijų strategija. Tikimės, kad jau netrukus galėsime paskelbti naujų vardų, kuriuos į Lietuvą pritraukėme visų pirma dėl „FlexStart“ projektų siūlomų galimybių. Nors dar neužbaigėme „FlexStart 03“ statybų, esame aktyvioje jau ketvirtojo „FlexStart“ pastato projektavimo fazėje: statyti tikimės pradėti dar šių metų pabaigoje, o užbaigti dar per metus“, – sako D. Urbonas.

Jis atkreipia dėmesį, kad trečiajame, dar statomame „FlexStart“ pastate didžioji patalpų dalis jau yra išnuomota užsienio investuotojams, tačiau pastaraisiais mėnesiais atsirado kelios laisvos erdvės „FlexStart 01“ ir „FlexStart 02“ projektuose. Preliminarios derybos su investuotojais jau vyksta ir dėl nuomos „FlexStart 04“ pastate. Šiam projektui LEZ valdymo bendrovė dar sieks užsitikrinti ILTE finansavimą. Anksčiau ILTE „FlexStart“ projektams skolindavo atsižvelgiant į jų didinamą Lietuvos patrauklumą investuotojams bei stiprinamą itin sparčiai verslus integruojančios valstybės įvaizdį.

Projektuojamas naujasis „FlexStart 04“ išsiskirs didžiausiu plotu visoje „FlexStart“ pastatų šeimoje. Projekte numatomi 4 segmentai, pritaikomi gamybinei, sandėliavimo, administracinei ar prekybinei veiklai. Pastatas, projektuojamas Pramonės g. 33, nuo iš pirmtakų išsiskirs patobulinta logistikos prieiga, taip pat papildomomis tvarumo technologijomis, moderniais gerovės sprendimais. Kaip ir kituose Klaipėdos LEZ pastatuose ar sklypuose, visų „FlexStart“ pastatų nuomininkai gali mėgautis pagrindiniais teritorijos privalumais: geresnėmis mokestinėmis sąlygomis, stipria verslo bendruomene, modernia infrastruktūra, prieiga prie pagrindinių transporto koridorių, vietos, regioninių ir nacionalinių partnerių tinklu, profesionaliu teritorijos valdymu ir priežiūra bei kt.

Pirmuose dviejuose „FlexStart“ pastatuose jau kurį laiką veikia tokie investuotojai kaip „Werner Wirth Baltic“, „Etman“, „Glob-El“, „Pod Furniture“, „Albright“, „Retal Baltic Films“ ir kt. Pastarajai bendrovei – Klaipėdos LEZ ilgametei investuotojai – „FlexStart“ pastatas padėjo optimizuojant nuosavą nekilnojamąjį turtą ir gamybos procesus. Praėjusių metų pabaigoje „FlexStart 02“ pradėjo kurtis ir Lietuvos kapitalo balistinės apsaugos produktų gamintoja „KOVO Armor“ – pirmoji gynybos sektoriaus investuotoja Lietuvos laisvosiose zonose. 2017 m. pirmasis „FlexStart“ pastatas pelnė tuo metu pirmąjį pasaulyje „Financial Times“ grupės leidinio „FDI Intelligence“ apdovanojimą už greitą investuotojų įsikūrimą.

Klaipėdos LEZ investuotojų bendrovėse šiuo metu dirba apie 2800 darbuotojų, o visoje teritorijoje – apie 5000. Bendra 46 Klaipėdos LEZ investuotojo statusą turinčių įmonių apyvarta 2023 m. sudarė 1,34 mlrd. Eur. Per paskutinius 10 metų Klaipėdos LEZ veikiantys investuotojai sumokėjo 78 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – didžioji šių lėšų dalis pateko būtent į uostamiesčio biudžetą. Per šį laikotarpį LEZ investuotojai sumokėjo dar ir 558 mln. Eur PVM bei Sodros mokesčių, patekusių į valstybės bei socialinės apsaugos biudžetus.