Klaipėdos didžiausių įmonių vadovai suvienys jėgas vardan mokslo ir studijų stiprinimo uostamiestyje

Ketvirtadienį Klaipėdos universiteto (KU) iniciatyva susitiko Klaipėdos didžiausių įmonių vadovai. Verslo lyderiai tarėsi dėl galimybės suvienyti jėgas mokslo ir studijų stiprinimui uostamiestyje. Buvo pristatytas KU ateities fondo projektas, kurio steigėjais ir valdytojais taptų verslo įmonės. Fondo lėšos būtų nukreiptos į verslo bendruomenei aktualių mokslo inovacijų ir studijų vystymą.

Klaipėdos universitetas jau turi sėkmingos patirties inovacijų kūrime bendradarbiaujant su verslu. Susitikimo metu buvo pristatyti tokie projektai kaip UAB „Klaipėdos Smeltė“ ir KU: Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas; UAB „Kaminera“, poilsio ir sveikatinimo kompleksas „Atostogų parkas“ ir KU: Geoterminė balneoterapija ir rekreacija (geoterminio vandens poveikis distresui ir organizmo būklei); UAB „Fortum“ ir KU: Aukštos pridėtinės vertės produktų gamyba. Tokių projektų vystymas reikalauja ne tik kompetencijų, bet ir  ilgalaikio pastovaus lėšų šaltinio.

Verslo atstovai palaiko Klaipėdos universiteto iniciatyvą suburti verslą ir tapti kertiniu inovacijų ekosistemos įgalintojais Vakarų Lietuvoje. Ketinimų protokolą steigti tokį fondą jau pasirašė UAB „Vėjo projektai“, Laisvoji ekonomikos zona (LEZ),  „Vakarų laivų gamykla“, „Garant Group“, „Baltijos technologijų parkas“,  Klaipėdos pramoninkų asociacija, „Bega“, ‚Argus“, „Linas Agro Group“. Palaikymą išreiškė ir „Klaipėdos nafta“, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Klaipėdos miesto meras, Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas. 

Toks fondas taptų įrankiu, kuris padėtų įgyvendinti miesto Mėlynojo proveržio 2030 tikslus prisidedant prie studijų stiprinimo, kuriant naujas ir remiant verslui aktualias studijų programas bei mokymus.

Kita kryptis – padėti universitete telkti kompetencijas, kurios reikalingos inovatyvių technologijų ir paslaugų plėtrai pagrindiniuose mėlynosios ekonomikos sektoriuose – jūrinėje energetikoje, uostų veikloje ir laivyboje, biotechnologijų kūrime ir diegime.

Ateities fondas būtų svarbi inovacijų ekosistemos dalis, kurią valdydamas regiono verslas galėtų greičiau ir efektyviau stiprinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, naujų idėjų ir paslaugų įgyvendinimą bei žinių perdavimą. Fondas veiktų bendradarbiaujant su Lietuvos jūriniu klasteriu, Klaipėdos mokslo ir technologijų parku bei kitais inovacijų ekosistemos dalyviais. Fondo valdyba, kuri, įvertinusi mokslinių ir inovacinių projektų aktualumą bei galimą poveikį, spręstų dėl projektų finansavimo galimybių.

Pagrindinės veiklas, kurias būtų galima finansuoti dar aptars fondo steigėjai. Preliminariai jomis galėtų būti: moksliniai tyrimai, inovatyvių technologijų plėtra, šiandienos ir ateities ekonomikos kontekste aktualių kompetencijų bei gebėjimų vystymas.

„Žengti pirmieji žingsniai – pasirašytas ketinimų protokolas. Verslo atstovai toliau tarsis dėl tikslaus fondo pavadinimo. Išties simboliška tai, jog ši iniciatyva subrandinta Klaipėdos universitetui minint 30 metų gyvavimo sukaktį. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas gali atverti naujas galimybes mūsų miestui, regionui, prisidėti prie pažangių procesų šalies mastu. Kviečiame verslo organizacijas prisidėti prie jo steigimo, valdymo ir drauge su kitomis institucijomis siekti Klaipėdai bei visam regionui svarbių tikslų“, - pabrėžia KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Pasak Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovo Andriaus Sutniko, tik sutelkdami pajėgas, o ne veikdami pavieniui inovacijų ekosistemos dalyviai Vakarų Lietuvoje gali augti, tapti efektyvesni ir labiau konkurencingi aplinkoje, kurioje pastaruoju metu itin daug pokyčių ir neapibrėžtumo.  Anot jo, pasitelkiant Klaipėdos universiteto ateities fondo lėšas būtų inicijuojami ir vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai, įgalinama spartesnė inovatyvių technologijų plėtra, šiandienos ir ateities ekonomikos kontekste aktualių kompetencijų bei gebėjimų vystymas. „Visa tai suteiktų reikšmingą postūmį ambicingą ekonominės plėtros strategiją pasitvirtinusiai Klaipėdai bei siekiant iki 2030 m. tapti pripažintu mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu. Numatytų veiksmų planas apima tvarų jūros išteklių panaudojimą, biotechnologijų ir švariųjų technologijų kūrimą, pažangios pramonės vystymą bei kitus ambicingus tikslus“, - kalbėjo A. Sutnikas.

Šiemet įsteigtas Jūrinis klasteris, kurio veiklą koordinuoja KMTP, ne tik užtikrins Klaipėdos universiteto ateities fondui reikiamą paramą, bet ir padės aiškiau identifikuoti verslui aktualius iššūkius bei aktyviai kvies ieškoti inovatyvių sprendimų, pasitelkiant KU mokslo ir tyrimų bazes.