Klaipėda 4.6°C
Parengtas Klaipėdos miesto ekonomikos skatinimo ir COVID-19 krizės suvaldymo planas. Jame – esami ir būsimi žingsniai, reikalingi tiek tolimesnei koronaviruso plitimo prevencijai, tiek ekonomikos gyvybingumui, darbo vietų ir klaipėdiečių pajamų išsaugojimui.
„Šį COVID-19 atoslūgio laikotarpį skubame išnaudoti tolimesnių žingsnių planavimui. Švelnėjant karantino sąlygoms norime padėti atsitiesti nukentėjusiems gyventojams bei verslui. Kartu planuojame tolimesnius veiksmus, kad miesto ekonomika išliktų gyvybinga, tačiau nepamirštame ir to, kad COVID-19 grėsmė niekur nedingo, tad numatome resursus ir tolimesnei prevencijai“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Pasak mero, jau artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomi nauji siūlymai, kuriais numatoma verslui mažinti mokesčius už komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, žemę, žemės nuomą, savivaldybės nekilnojamojo turto nuomą. Taip pat numatoma priimti sprendimus dėl atleidimo nuo vietinių rinkliavų už viešose vietose teikiamas prekybos ir paslaugų veiklas.
Klaipėdos miesto savivaldybė jau yra apsisprendusi visus 2020 metus nuo vietinės rinkliavos atleisti lauko bei paplūdimių kavines, o karantino metu nerenka rinkliavų už veiklas, kurios šiuo laikotarpiu viešose vietose yra draudžiamos. Rinkliavos šiuo metu nereikia mokėti ir už leidimus įrengti išorinę reklamą, o savivaldybės patalpų nuomininkams yra atidėtas nuomos mokesčio mokėjimas už karantino laikotarpį. Jei taryba pritars ir naujoms siūlomoms priemonėms, tai bus papildoma paskata verslui.
„Verslo palaikymas šiuo laikotarpiu yra gyvybiškai svarbus visam miestui. Kurdami pagalbos paketą siekėme numatyti verslui svarbias, tačiau tuo pat metu ir miesto biudžetui pakeliamas priemones. Dėl reikalingų žingsnių diskutavome su verslo atstovais – Smulkaus ir vidutinio verslo taryba, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Klaipėdos pramonininkų asociacija. Tikimės, kad į planą įtrauktos priemonės padės verslui lengviau išgyventi krizinį laikotarpį bei išsaugoti darbo vietas klaipėdiečiams“ – sako Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis
Dar vienas svarbus uždavinys savivaldai – užtikrinti, kad dėl karantino mažėjant biudžeto įplaukoms, nesustotų pradėti investiciniai projektai.
„Tai svarbu ir tolimesniam miesto vystymuisi, klaipėdiečiams reikalingos infrastruktūros kūrimui, ir ekonomikos gyvybingumui. Atsisakant investicinių projektų, kartu nukentės ir juos įgyvendinančios įmonės, o tai gali atsiliepti ir klaipėdiečių atlyginimams, darbo vietų skaičiui. Todėl aktyviai ieškome galimybių užtikrinti reikiamą projektų finansavimą – dalyvaujame valstybės siūlomose programose, neatmetame galimybės imti paskolą“, – teigia meras Vytautas Grubliauskas.
Pagalba numatyta ir karantino metu darbą praradusiems gyventojams. Pajamų netekusiems klaipėdiečiams Savivaldybė jau patvirtino papildomą materialinės paramos rūšį – nustatytas sąlygas atitinkantys gyventojai gali kreiptis dėl 257 Eur vienkartinės išmokos. Pablogėjus finansinei situacijai, klaipėdiečiai taip pat raginami pasidomėti ir kitomis socialinės paramos rūšimis, kurios yra teikiamos ir nuolat.
Taip pat siekiant padėti dirbantiems klaipėdiečiams grįžti į darbus, vaikams sudaroma galimybė lankyti darželius, o nesinaudojantys šiomis paslaugomis karantino metu neturi mokėti jokių „abonentinių“ mokesčių. Karantino metu klaipėdiečiai taip pat atleidžiami nuo mokesčių už vaikų ugdymą neformalaus ugdymo įstaigose, sporto mokyklose.
Planuojant pagalbos priemones verslui ir gyventojams, Savivaldybės vadovai akcentuoja ir tai, kad COVID-19 grėsmė išlieka, todėl lygiai taip pat svarbu tęsti prevencines priemones, užtikrinti, kad mieste būtų teikiamos pandemijos metu reikalingos paslaugos – veiktų mobilus punktas, karščiavimo klinika, būtų sudarytos galimybės gyventojų saviizoliacijai. Viruso plitimo mieste sustabdymui iš miesto biudžeto jau skirta 1 029 000 eurų. Prie šių priemonių finansavimo prisidėjo ir savivaldybės įmonės bei įstaigos, įskaitant sveikatos priežiūros įstaigas, bendromis jėgomis jau investuota per du milijonus eurų. Skaičiuojama, kad tolimesniems krizės suvaldymo planams įgyvendinti savivaldos sistemoje veikiančioms organizacijoms šiemet prireiks dar 4 100 000 eurų.
