Klaipėda 4.2°C
Pavasarį startavę Klaipėdos jūrų uosto bangolaužių rekonstrukcijos darbai įgauna pagreitį. Šiuo metu tai didžiausias uosto infrastruktūros projektas, orientuotas į ilgalaikę Lietuvos ekonomikos vystymo perspektyvą.
„Investicijos į uosto įplaukos tobulinimą gerokai prisidės prie dar saugesnės laivybos, ekologijos bei sudarys sąlygas atverti vartus didžiausiems į Baltijos jūrą galintiems įplaukti laivams. Šis projektas reikšmingas valstybės ekonomikai žiūrint į ilgalaikę perspektyvą“, – teigia Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Į bangolaužius jau sudėta beveik 100 tūkst. tonų akmenų, visam projektui jų reikės apie 447 tūkst. tonų. Į Klaipėdą iš Skandinavijos atgabenta apie 116 tūkst. tonų akmenų, kurie sandėliuojami uosto įmonės teritorijoje. Prieš šiuos darbus rangovai demontavo daugiau kaip 300 senųjų tetrapodų, kurių didžioji dalis vėl bus panaudota. Planuojama pagaminti ir atgabenti daugiau kaip 200 naujų tetrapodų.
Šiuo metu taip pat vyksta povandeninės sienutės vamzdžių įrengimo darbai prie šiaurinio molo.
„Tiek vamzdžių įrengimo, tiek vėliau prasidėsiantys įlaidų gramzdinimo darbai bus atliekami pasitelkus tokias technologijas, kad nebūtų keliamas triukšmas. Taip pat ir medžiagos atplukdomos vandeniu, o ne vežamos gatvėmis, siekiant netrikdyti įprasto klaipėdiečių gyvenimo. Prieš pradedant projektą šie klausimai buvo aptarti su gyventojų bendruomenėmis“, – sako A. Latakas.
Rekonstrukcijos metu yra numatoma sustiprinti esamus pietinį ir šiaurinį bangolaužius, nekeičiant jų konfigūracijos. Abu bangolaužiai bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės. Ant molo Smiltynėje bus įrengtos dvi apžvalginės aikštelės klaipėdiečiams ir miesto svečiams.
Uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos bendrovės „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG“ ir Belgijos bendrovės „Herbosch – Kiere N.V.“ konsorciumas. Projekto vertė – apie 49 mln. Eur. Darbai finansuojami Uosto direkcijos ir ES sanglaudos fondo lėšomis, kurių intensyvumas siekia apie 85 proc.
