Iš Klaipėdos uosto jau išplukdomi pirmieji šių metų Lietuvos ūkininkų grūdai

Į birius krovinius gabenantį laivą „Rising Sky.Gr“ baigti krauti pirmieji šių metų derliaus kviečiai. Apie 55 tūkstančius tonų į Nigeriją šįryt išplukdęs laivas – pirmasis Lietuvos ūkininkų užaugintais grūdais pripildytas laivas AB „Klasco“ terminale. Klaipėdos uoste veikianti įmonė „Bega“ nauju grūdų derliumi pripildė jau kelis laivus. Gavėjams Europoje ir Afrikoje išgabenta beveik 40 tūkst. tonų lietuviškų rapsų bei kviečių, o šiuo metu prie „Begos“ krantinės yra kraunamas laivas, kuris į Afrikos rinką išplukdys dar 30 tūkst. tonų lietuviškų grūdų. Eksportui skirtiems grūdams atgabenti iki Klaipėdos uosto jau pasitelkiamas ir vandens kelias.

„Praėjęs grūdų sezonas ne tik patiems grūdininkams, bet ir Klaipėdos uostui buvo ypatingai derlingas – išgabenti daugiau nei 4 milijonai tonų grūdų. Tai beveik 1 milijonu tonų arba 30 procentų daugiau nei 2022-aisiais. Žvelgiant į prognozes, šiemet laukiama panašaus, o galbūt net ir didesnio derliaus nei 2023 metais. Kad 2024-ieji bus ne mažiau sėkmingi, vilčių suteikia ir naujų krovinio gabenimo kelių vystymas. Šiemet uostą Lietuvos ūkininkų užauginti grūdai pasieks ne tik geležinkeliu bei autotransportu, bet ir vandens keliu. Nemuno upės išnaudojimą krovinių gabenimui iš ir į Klaipėdos uostą apibūdinčiau kaip naują erą uosto krovinių logistikai, kuri kartu, tikiu, ilgainiui ženkliai prisidės prie transporto srautų mažinimo ir uosto veiklos efektyvumo didinimo“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Šiandien iš Jurbarko į Klaipėdos uostą atplaukė pirmoji barža, atgabenusi eksportui skirtus lietuviškus grūdus. Planuojama, kad tokiu būdu Lietuvos ūkininkų užauginti grūdai į uostą bus gabenami nuolat, pasitelkiant dvi baržas ir organizuojant reguliarius jų reisus tarp Jurbarko ir Klaipėdos. Viena barža galima plukdyti apie 1 000–1 300 tonų grūdų. Skaičiuojama, kad vienas toks reisas pakeis ir iš autokelių bei miesto gatvių eliminuos nuo 40 iki 54 sunkvežimių. Vandens keliu uostą pasiekę grūdai bus iškrauti ir tolesnei krovai į didžiatonažius laivus paruošti Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“.

„Jau daug metų teikdami uosto paslaugas žemės ūkio produktų augintojams, prekybininkams, įžvelgėme tokios alternatyvos potencialią paklausą, pavyzdžiui, iš tam tikrų Lietuvos regionų į jūrų uosto terminalus Nemunu baržomis gabenti eksportuojamus grūdus, o atgal iš uosto į ūkius – importuojamas trąšas ar kitas ūkininkams reikalingas prekes. Kita vertus, tokia logistika šalies keliuose gali ženkliai sumažinti sunkiojo krovininio autotransporto, o jei baržas, kaip planuojama, stumdys elektriniai stūmikai, tuomet ir ši krovinio kelio dalis bus praktiškai be emisijų. Dar prieš keletą metų kartu su partneriais Lietuvos jūrinio klasterio rėmuose buvome parengę projektą, skirtą skatinti būtent tokią krovininę vidaus vandenų laivybą. Todėl džiugu, kad tai tampa realybė, o mūsų ilgamečiai partneriai – AB „Linas Agro“ – ėmėsi realių žingsnių pasinaudoti tokios logistikos teikiamomis galimybėmis“, – sako kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Lietuvos grūdinių kultūrų derlius pernai siekė apie 7 milijonus tonų. Per Klaipėdos uostą išgabenta apie 60 procentų bendro šalies grūdų kiekio – 4,15 mln. tonų. Dalis lietuviškų grūdų liko šalyje vartoti viduje, dalis į užsienį eksportuota per Latviją. Kaip teigia Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ generalinis direktorius Vitalij Muštuk, Rygos uostas deda itin dideles pastangas konkurencinėje kovoje dėl lietuviškų grūdų.

„Pasiruošimas naujam grūdų sezonui mūsų terminale prasideda keliais mėnesiais anksčiau nei pasirodo pirmieji geležinkelio sąstatai ir vilkikai su Lietuvos ūkininkų produkcija. Šiuo laikotarpiu atliekame būtinus technologinių linijų remontus, aktyviai bendraujame su agroverslo atstovais, renkame informaciją apie prognozuojamą derlių ir analizuojame situaciją kaimyniniuose uostuose. Pastebėjome, kad pastaraisiais metais vis daugiau Rygos uosto terminalų, siekdami kompensuoti prarastą Rytų tranzitą, persiorientuoja į grūdų krovą ir taip didina konkurenciją šioje krovinių grupėje. Jau šiandien dėl geografinių aplinkybių, kurios kartu lemia ir grūdų logistikos kainas, daliai Lietuvos grūdų augintojų ir eksportuotojų Ryga yra priimtinesnė” – teigia „Klasco“ generalinis direktorius V. Muštuk.

Daugiausia lietuviškų grūdų per Klaipėdos uostą  laivais pernai eksportuota į Nigeriją, Ispaniją ir Pietų Afrikos Respubliką, o didžiąją dalį, apie 80 proc. visų per uostą išplukdytų grūdų, į laivų triumus supylė dvi uosto įmonės: AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) ir UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“.