Į 26-tus veiklos metus žengusios „SPLIUS“ sėkmės paslaptis – vidinė kultūra

Į 26-tus veiklos metus žengusios „SPLIUS“ sėkmės paslaptis – vidinė kultūra
AA

25-eri veiklos metai verslui – nemažas jubiliejus. Kovą jį mininti elektroninių ryšių paslaugas teikianti „SPLIUS“ šiandien – sparčiai auganti ir viena iš lyderiaujančių sektoriaus bendrovių Šiaurės Lietuvoje. Įmonė taip pat jau daug metų pripažįstama viena patraukliausių darbdavių tarp paslaugų sektoriaus bendrovių Šiaulių regione. Apie verslo pradžią, pokyčius ir tai, kas padeda pelnyti klientų bei darbo rinkos simpatijas, kalba Arymantas Klapatauskas, bendrovės generalinis direktorius.

– Grįžkime į 1996 m. – verslo pradžią. Kodėl elektroninių ryšių paslaugų sritis? Ar poreikį padiktavo rinka? Kiek, lyginant su šiandiena, patobulėjo bendrovė?

– Kuomet įkūrėme verslą, neturėjome aiškaus veiksmų plano, kaip verslauti, kadangi buvome iš tos kartos žmonių, kurių verslo vystymo institutuose nemokė. Mums, pradžiamoksliams, viskas buvo nauja, todėl verslą plėtojome mokydamiesi tik iš savo klaidų. Kadangi studijavau pramoninę elektroniką, tai buvo man sava ir gerai pažįstama sritis, todėl apie žengimą į kitokią verslo kryptį minčių net nebuvo.

Tuomet Šiauliuose veikė viena panašaus pobūdžio įmonė, aptarnavusi kolektyvines antenas. Mes į rinką atėjome su kiek kitokia verslo koncepcija – aptarnavome klientus individualiai, kas tais laikais buvo naujovė. Taip vis įtraukdavome naujų elektroninių ryšių sprendimų, kol galiausiai, ieškoję inovatyvių, proveržį rinkoje galinčių lemti, priemonių, 2005 m. pradėjome diegti tuomet dar gana brangius optinius tinklus interneto tiekimui. Kartu su šia paslauga fiksavome ir ženklų pardavimų augimą. Tai buvo vienas iš teisingiausių, į ateitį orientuotų mūsų strateginių sprendimų. Šis, iki 2010 m. statytas optinis tinklas, buvo vienas iš įmonės proveržį lėmusių veiksnių ir verslui neša vertę iki šiol.

Vertinant kitas elektroninių ryšių paslaugas, jos pasikeitė neatpažįstamai – nuo paprastos analoginės televizijos ir populiariųjų vaizdajuosčių perėjome iki skaitmeninių technologijų, atvėrusių visai kitokias televizijos patirtis. Juokaujant, 1996 m. įranga šiandien atrodo kaip iš viduramžių.

Ilgainiui įmonėje ne tik plėtėme paslaugas, bet lygiagrečiai dirbome ir su klientų patirtimi – optimizavome jų aptarnavimo standartus, taip pat taikėme naujus, kūrybiškus sprendimus (pavyzdžiui, iki šiol organizuojame nemokamus kompiuterinio raštingumo kursus savo klientams), siekiant geriau atliepti klientų lūkesčius ir įgauti jų pasitikėjimą.

Lyginant su verslo pradžia, šiandien „SPLIUS“ – visiškai kita įmonė su pakitusia kultūra, verslo modeliu ir strategija. Iš trijų vyrų, nusprendusių, kad kurs televiziją, grupelės išaugome į per 200 darbuotojų vienijančią įmonių grupę, teikiančią interneto bei televizijos paslaugas daugiau nei 100 tūkst. gyventojų Šiaurės Vakarų Lietuvoje.

– Užaugote iki vieno iš savo sektoriaus lyderių Šiaurės Lietuvos regione. Kokie esminiai verslo principai leidžia užimti tokią poziciją rinkoje?

– Žinote, turiu kaimyną, kuris dirba su nekilnojamuoju turtu. Jis man sako: Arymantai, žinai, kokie 3 dalykai lemia NT vertę? Vieta, vieta ir dar kartą vieta. Panašiai galėčiau pasakyti ir apie verslo sėkmę – ją lemia ne kas kitas, bet jį puoselėjantys žmonės. Būtent į įmonę atėję motyvuoti, profesionalūs ir tinkamai tam tikrai pozicijai pasirinkti darbuotojai ir nulemia sėkmingą verslo veiklą bei plėtrą. Technologijas galima nusipirkti ir įsidiegti, strategiją susidėlioti, tačiau jų įgyvendinimu galiausiai rūpinasi suformuota komanda. Visuomet vadovaujuosi principu, kad įmonės darbuotojai turi žinoti daugiau už mane, tik taip jie galės įnešti naujų idėjų ir vertingų, modernių pokyčių į verslą. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti lojalių darbuotojų kolektyvą, iš kurių net 73 įmonėje dirba jau daugiau nei dešimtmetį.

Įmonės patrauklumą kuria darbuotojai

– Kas, jūsų manymu, skatina tokį darbuotojų lojalumą bendrovei?

– Greičiausiai tai, kad visi kartu gebame sukurti patrauklią aplinką dirbti ir darbuotojai darbovietėje jaučiasi saugiai bei komfortiškai. Manau, kad būtent dėl vidinės kultūros puoselėjimo ir šilto, pačių darbuotojų kuriamo ryšio iki šiol turime stiprią komandą ir nesame susidūrę su darbuotojų paieškos problema.

Prie tokios komandinės dvasios kūrimo prisideda tradiciniai įmonės renginiai, tokie kaip vasaros šventė, į kurią suvažiuoja visas kolektyvas su savo šeimos nariais, taip pat įvairios kitos pačių sugalvotos progos – ledų, arbūzų, Užgavėnių ar pyragų dienos, dažni darbuotojų inicijuoti susibūrimai kartu aktyviai praleisti laiką – pažaisti boulingą, dažasvydį ar pasivažinėti kartingais, kuriems visada esame atviri ir padedame įgyvendinti.

Darbuotojų motyvaciją stengiamės kelti ir papildomomis naudomis, investuojant į jų sveikatą – dar iki karantino suteikdavome galimybę sportuoti sporto klubuose, taip pat samdėme visuomenės sveikatos centro atstovą, kuris įmonėje pravestų mankštas darbuotojams, nuolat besidarbuojantiems ir varginantiems savo nugarą prie kompiuterių, bei kineziterapeutą, atliekantį masažus.

– Šiandien ypač vertinamas verslo indėlis ne tik į darbuotojų, bet ir visuomenės gerovę. Ar tai taip pat viena iš „SPLIUS“ vertybių?

– Vadovaujamės principu, kad pradėję veiklą tam tikrame Lietuvos mieste taptume to miesto visuomeninio gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, Gargžduose remiame miesto futbolo komandą „Banga“, Šiaulių regione – įvairiausias sporto šakas, automobilių sportą ir kultūrinius renginius, Šiaulių dailės galeriją, nuolat prisidedame prie miesto gimtadienio šventės „Šiaulių dienos“.

Stengiamės nuosekliai įsilieti į veiklos miesto socialinį gyvenimą, kultūros bei sporto iniciatyvų rėmėjų gretas, nes tik jausdami miesto pulsą galime prisidėti prie tų sričių, kurioms labiausiai trūksta pagalbos. Taip atsiranda parama neįgaliųjų organizacijoms, socialiniams projektams, tokiems kaip „SOS vaikų kaimas“, „Motinos Teresės šeimų namai“, „Jaunimo linija“. Manome, kad kultūros ir sporto organizacijų bei verslo bendradarbiavimas – tai abipusiai naudingi santykiai, kurie įkvepia telktis naujiems veiklos tikslams ir net bendroms svajonėms.

– Rinkoje veikiate daugiau nei 2 dešimtmečius. Ar dar liko ko išmokti?

– Rinka bei technologijos nuolat keičiasi, vartotojų įpročiai taip pat, todėl vis atrodo, kad kuo daugiau žinai, tuo daugiau ir nežinai. Svarbiausia šiandien nuolat vertinti besikeičiančio pasaulio, rinkos situaciją ir prisitaikyti bei nesustoti.

UAB „SPLIUS“ – „SPLIUS“ įmonių grupei priklausanti, viena didžiausių savo sektoriaus bendrovių Šiaurės Lietuvos regione, teikianti elektroninių ryšių paslaugas Šiauliuose, Šiaulių rajone, Klaipėdoje, Radviliškyje, Kuršėnuose, Joniškyje, Kelmėje, Pasvalyje, Pakruojyje, Kretingoje, Gargžduose ir Naujojoje Akmenėje. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, pagal abonentų skaičių „SPLIUS“ rikiuojasi 4-oje vietoje tarp 10-ies didžiausių mažmeninių interneto prieigos paslaugų, teikiamų fiksuotojo ryšio technologijomis, teikėjų Lietuvoje. 2017–2019 m. laikotarpiu įmonė fiksavo stabilų pajamų augimą už elektroninių ryšių paslaugų teikimą. Rekvizitai.lt duomenimis vidutinė bendrovės atlyginimų mediana lygi 1728,68 Eur (2021 m. sausis), vidutinis darbuotojų atlyginimas – 2033,63 Eur (2021 m. sausis).

„SPLIUS“ įmonių grupei taip pat priklauso VšĮ „Šiauliai plius“, savaitraščio „Etaplius“ ir naujienų mainų platformos „Etaplius“ kūrėja ir administratorė, ir bendrovė „SPT“.


REKLAMINIS STRAIPSNIS

Reklama Ikona, uždaryti