Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kovo 17 d. paskelbė nutartį administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas UAB ,,Eurovaistinė” ginčijo Konkurencijos tarybos nutarimą skirti bendrovei baudą (8 688 Eur) už Reklamos įstatymo reikalavimų neatitinkančios reklamos skleidimą. Bendrovė televizijoje ir gydymo įstaigose kurį laiką žodžiu ir rašytiniu tekstu skleidė reklamą apie bendrovės vaistinėse senjorams su „Senjoro“ kortele taikomas nuolaidas.
Pirmosios instancijos teismas pritarė Konkurencijos tarybos išvadoms, kad reklama dėl jos pateikimo būdo buvo klaidinanti – televizijoje rodyta reklama buvo sudaromas įspūdis, jog nuolaidos senjorams vaistinėje taikomos visada, o pačios nuolaidos įvardytos kaip visa apimančio pobūdžio, nors raštu pateikiamoje informacijoje buvo nurodyta esminė nuolaidų taikymo sąlyga – privaloma įsigyti tris pilnas pakuotes, kurių kiekvienos kaina būtų ne mažesnė kaip 1,50 Eur – kuri pakeičia bei paneigia garsiniu būdu pateiktus teiginius.
Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, LVAT konstatavo, kad reklama dėl jos pateikimo būdo buvo klaidinanti vidutinio reklamos vartotojų grupės nario – senjoro – vertinimu. Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija pripažino, kad rašytiniu būdu pateiktoje reklamoje nurodyta nuolaidų taikymo sąlyga buvo esminė informacija, galinti paveikti asmenų, kuriems skirta reklama ar kuriuos ji pasiekia, ekonominį elgesį. Ši informacija paneigė žodžiu išsakytą tekstą ir juo sukurtą reklamos vartotojo įspūdį, jog siekiant pasinaudoti nuolaida, jokios papildomos sąlygos nėra taikomos.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog savaime nėra draudžiama informaciją pateikti raštu, taip kaip nėra savaime reikalaujama, jog žodžiu sakomas tekstas būtinai sutaptų su parašytuoju. Tačiau nėra galimos tokios situacijos, kai reklamose garsinė ir tekstinė informacija, susijusi su esminėmis sąlygomis, viena kitą paneigtų ir klaidintų jų vartotojus dėl tikrosios pasiūlymo esmės. Pasak LVAT, reklamos formatas, kuomet garsinė informacija yra derinama su rašytiniu tekstu, gali būti naudojamas, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo pasirinkta lingvistinė formuluotė, teksto konstrukcija ir bendras reklamos įspūdis, įskaitant ir tai, kad tekstui perskaityti ir įvertinti garsinės informacijos fone nebuvo suteiktas pakankamas laikas, nulėmė tai, kad tokia reklama klaidino vartotojus.
LVAT neįtikino pareiškėjo argumentas, kad reklama buvo skirta tik prie lojalumo programos jau prisijungusiems vartotojams (,,Senjoro“ kortelę turintiems asmenims), kas, pasak pareiškėjo, reiškia, kad ši asmenų grupė yra susipažinusi su programa ir žino tokios nuolaidos panaudojimo sąlygas. Nutartyje pabrėžta, kad tokioje situacijoje reikia atsižvelgti į vartotojus, kuriuos reklama pasiekė faktiškai. Nors reklamos žodiniame tekste iš tiesų „Senjoro“ kortelė yra minima kaip sąlyga, reikalinga pasinaudoti reklamuojama nuolaida, svarbu tai, kad į reklamos tikslinę grupę galėjo patekti ne tik asmenys, kurie turi „Senjoro“ kortelę, bet ir šios kortelės gavimo sąlygas atitinkantys asmenys, kadangi būtent pastarieji dėl reklamos pasiūlymo galėjo susidomėti vaistine ir, norėdami pasinaudoti nuolaida, prisijungti prie lojalumo programos.
LVAT, nustatęs, kad pažeidimo trukmė nebuvo labai ilga, o mastas vienu reklamos skleidimo momentu itin didelis, paskirtą baudą sumažino iki 6 500 Eur.