Klaipėda 5.2°C
Baltarusijai pradėjus taikyti draudimus įvežti kai kuriuos maisto produktus iš Europos Sąjungos (ES) šalių, tarp jų ir Lietuvos, bei kitų šalių, transporto įmonės per metus gali patirti beveik 104 mln. eurų nuostolių.
Lietuvos vežėjai juos labiausiai pajus per transporto paslaugų srautą į kitas ES valstybes, kai reeksportuojamos maisto prekės į Baltarusiją iš kitų šalių.
Be to, dalies uždraustų maisto prekių pervežimą gali perimti Rusijos vežėjai, kurie jas pristatys į Baltarusiją.
Tai rodo ekonomikos ekspertų ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atlikti skaičiavimai.
Pagal Baltarusijos Ministrų Tarybos nutarimą, nuo š.m. sausio į šią šalį draudžiama įvežti gyvas kiaules, tam tikrų rūšių gyvūnų ir paukščių mėsą, pieną ir jo produktus, daržoves, riešutus ir vaisius, naminių gyvulių ir paukščių riebalus, gyvūninės kilmės aliejų, dešras, konditerijos gaminius, druską, kurių kilmės šalys – ES, JAV, Kanada, Norvegija, Albanija, Islandija, Šiaurės Makedonija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Juodkalnija, Šveicarija.
Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, transporto verslui šie ribojimai kelia didžiulį nerimą, ypač dėl reeksportuojamų maisto prekių į Baltarusiją iš kitų ES šalių.
„Atlikti skaičiavimai rodo, kad mūsų šalies vežėjai daugiausiai nuostolių gali patirti dėl reeksportuojamų prekių, jei transporto įmonės neteks užsakymų gabenti apribotas maisto prekes į Baltarusiją. Kitaip tariant, nutrūkus daliai tiekimo grandinių. Jei vertintume tik mūsų šalies maisto prekių eksportą į šią šalį, nuostoliai neturėtų būti tokie dideli kaip reeksporto atveju. Bendri nuostoliai, vertinant eksportą ir reeksportą, gali siekti beveik 104 mln. eurų“, – sako Z. Buivydas.
Atlikti skaičiavimai rodo, kad nuostoliai dėl lietuviškos kilmės maisto prekių eksporto į Baltarusiją apribojimų per visus metus gali siekti 13 mln. eurų, o nuostoliai per maisto prekių reeksporto į Baltarusiją nutraukimą per metus – 91 mln. eurų.
Pasak jo, nereikėtų atmesti ir tokio scenarijaus, kad dalį europietiškų maisto prekių, kurios nepatenka po Rusijos sankcijomis, į Baltarusijos rinką gali eksportuoti būtent šios šalies verslas. Pavyzdžiui, 2014 m. Rusijai paskalbus embargą maisto prekių iš ES vežimui, europietiškas maisto prekes per savo teritoriją į Rusijos rinką ėmė eksportuoti Baltarusija.
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, vežėjai gali patirti netiesioginę riziką, nes Lietuva turi didelę priklausomybę nuo Baltarusijos reeksporto.
„Per Lietuvą į Baltarusiją keliauja nemažai prekių, kurių mūsų šalies verslas negamina, bet kurios iš ES keliauja tranzitu, pervežant mūsų šalis vežėjams, per Lietuvą į Baltarusiją. Pavyzdžiui, 2021 m. sausį-spalį reeksporto iš Lietuvos į Baltarusiją apimtys siekė 729 mln. eurų, o Baltarusija užėmė 5 vietą didžiausių Lietuvos prekių reeksporto rinkų sąraše. Pernai jai teko 7 proc. visų prekių reeksporto iš Lietuvos“, – sako A. Izgorodinas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, maisto prekių ir gėrimų dalis Lietuvos reeksporto į Baltarusiją struktūroje pernai sausį-spalį sudarė 10,3 proc. visų prekių reeksporto, o apimtys siekė 75,7 mln. eurų ir buvo 7 kartus didesnės, nei lietuviškos kilmės maisto prekių ir gėrimų eksporto į Baltarusiją apimtys.
ES Sąjungos statistikos departamento skaičiai rodo, kad 2020 m. maisto prekėms teko 14 proc. visų ES prekių eksporto į Baltarusiją apimčių. 2020 m. ES maisto prekių eksporto į Baltarusiją apimtys siekė 890 mln. eurų, o dalį šio eksporto aptarnauja Lietuvos vežėjai.
Tai reiškia, pasak ekonomisto A. Izgorodino, kad Baltarusijai apribojus maisto prekių iš ES importą, vežėjai gali netekti dalies maisto prekių pervežimo užsakymų iš ES valstybių.
„Remiantis 2021 m. sausio-spalio mėnesio duomenis, galima prognozuoti, kad Baltarusijai įvedus apribojimus maisto prekių importui, Lietuvos vežėjų nuostoliai gali siekti 86 mln. eurų sausį-spalį, arba 104 mln. eurų per visus metus. Šiuos nuostolius vežėjai gali patirti per nutrūkusius maisto prekių vežimo kontraktus su Lietuvos ir ES maisto tiekėjais. Tuo tarpu nuostoliai per tiesioginį eksportą – vežant lietuviškas prekes į Baltarusiją, neturėtų būti tokie dideli, nes Lietuvos maisto prekių eksportas į Baltarusiją sudaro mažą dalį“, – sako ekonomistas.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausį-spalį Baltarusija užėmė 28 vietą didžiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkų sąraše, o lietuviškų maisto prekių ir gėrimų eksporto apimtys siekė 10,8 mln. eurų – 11 proc. visų Lietuvos eksporto į Baltarusiją apimčių. Tuo tarpu didžiausiai Lietuvos eksporto rinkai Vokietijai teko 10 proc. visų lietuviškos kilmės prekių. Tad tiesioginė rizika Lietuvos prekių eksportuotojams, tarp jų ir vežėjams, kurie šias prekes vežą į Baltarusiją, yra maža.
Daugiausiai Lietuva į šią šalį eksportuoja plastiko gaminius, geležį ir plieną, popierių ir popieriaus gaminius, įvairius įrengimus ir jų dalis, įvairius dažiklius, dažus ir lakus.
