Bendras tyrimas parodė, kad beveik pusė žaliųjų teiginių nepagrįsti

Bendras tyrimas parodė, kad beveik pusė žaliųjų teiginių nepagrįsti
AA

Europos Komisija ir nacionalinės vartotojų teisių apsaugos institucijos paskelbė pirmojo bendro tyrimo apie internete naudojamus žaliuosius teiginius rezultatus. Tyrimą, kurį koordinavo Europos Komisija, atliko Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklas, kurį sudaro nacionalinės vartotojų teisių apsaugos institucijos.

Bendradarbiaudamos institucijos išnagrinėjo 344 žaliuosius teiginius (tokius, kaip „ekologiškas“, „draugiškas aplinkai“, „tvarus“ ir pan.) įvairių verslo sektorių, pavyzdžiui, drabužių, kosmetikos ar namų apyvokos prekių srityse. 42 proc. patikrintų atvejų nacionalinėms institucijoms kilo įtarimų, jog naudojami teiginiai gali būti klaidinantys ar apgaulingi pagal ES taisykles, kurios reglamentuoja nesąžiningą verslo praktiką.  Tokia praktika stebima vis dažniau, augant vartotojų paklausai pirkti ekologiškus gaminius (pagal naujausią Vartotojų rinkos stebėjimo tyrimą Consumer Market Monitoring Survey 78 proc. vartotojų nurodė, kad galimas buitinių prietaisų poveikis aplinkai yra labai svarbus faktorius, lemiantis jų pasirinkimą).

 

Pagrindiniai žaliųjų teiginių tyrimo rezultatai:


 
Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklo institucijos išnagrinėjo 344 teiginius, naudojamus internete parduodamų prekių ar paslaugų charakteristikose, kad įvertintų, ar šie teiginiai buvo pakankamai aiškūs ir patikimi. Buvo vertinama internete pateikta informacija, įskaitant atitinkamo poveikio aplinkai aprašymą ir galimybę gauti išsamią informaciją tiesiogiai, per nuorodas ar QR kodus, kad būtų galima patikrinti teiginio teisingumą.
Institucijos vertino vartotojams lengvai prieinamą informaciją, siekdamos patikrinti teiginius bei jų pateikimo būdus. Nustatyta, kad: 
Pardavėjai savo teiginius dažniausiai išreiškė aiškiai, naudodami tokius žodžius, kaip „Produktas ekologiškas, jo gamyba tausoja aplinką“. 1,4 proc. (iš viso 5) vertinti atvejai buvo numanomi pagal naudojamas tam tikras spalvas, vaizdus, garsus.
57,5 proc. (198) vertintuose atvejuose institucijos nustatė, kad pardavėjai pateikė nepakankamai informacijos, kuri leistų įvertinti teiginių tikslumą.
37 proc. (128) atvejų institucijos vertino, kad pateiktoje informacijoje buvo neaiškių teiginių, tokių kaip „eko – draugiškas“, „tvarus“, kuriais siekiama vartotojams sudaryti įspūdį, kad prekė ar pardavėjo veikla nedaro jokio neigiamo poveikio ar tik teigiamą poveikį aplinkai.
59 proc. atvejų (198) institucijos nustatė, kad pardavėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius. 
Džiugina, kad 76 proc. atvejų (261) pardavėjai naudojamus teiginius išdėstė suprantama kalba.
Vertinant rezultatus bendrai ir atsižvelgiant į įvairius elementus, 42 proc. tikrintų atvejų institucijoms sukėlė įtarimų, kad vartojamas teiginys gali būti apgaulingas ir todėl gali būti vertinamas kaip nesąžininga komercinė praktika pagal ES direktyvą dėl nesąžiningos komercinės praktikos (UCPD).
 

Tolimesni žingsniai


 
Kadangi galimų pažeidimų tyrimai vykdomi nacionaliniu lygmeniu, nacionalinės institucijos susisieks su atitinkamomis įmonėmis, įspėdamos apie pastebėtus teisės aktų neatitikimus, įpareigodamos šiuos neatitikimus ištaisyti. 
 
Šio tyrimo išvados taip pat bus panaudotos atliekant 2 teisės aktų pasiūlymų, susijusių su vartotojų įgalinimu žaliajame perėjime (consumers for the green transition) bei su žaliųjų teiginių pagrindimu (substantiation of green claims), kurie minimi Naujoje vartotojų darbotvarkėje (New Consumer Agenda) poveikio vertinimą.
 
Prisidėdama prie tyrimo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba patikrino 15 interneto tinklapių, kuriuose parduodamos prekės naudojant žaliuosius teiginius. L. e. p.  Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Inga Grinevičė teigė, kad vien iš bendrovių pateiktos reklamos buvo sudėtinga įvertinti pateikiamų žaliųjų teiginių teisingumą, kadangi dažniausiai pardavėjai tinklalapiuose nepateikė lengvai prieinamos informacijos, patvirtinančios nurodytus žaliuosius teiginius. Todėl buvo kreiptasi į pardavėjus su prašymu pateikti įrodančius dokumentus bei nurodant su tuo susijusius galimus pažeidimus. Dalis pardavėjų naudojamus teiginius pagrindė turimais įrodymas, kita dalis netinkamus teiginius iš karto pašalino. Pardavėjams, kurių pateikti dokumentai nepagrindė naudojamų teiginių teisingumo, pateiktos rekomendacijos dėl teiginių koregavimo. Vertinti tinklapiai toliau bus stebimi ir jei pažeidimai nebus ištaisyti, bus imtasi atitinkamų poveikio priemonių.