Klaipėda 5.2°C
Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspektoriai lankėsi AB „Klaipėdos energija“ padaliniuose Danės gatvėje ir Šilutės plente, kur atliko planinius patikrinimus.
Praėjusių metų pabaigoje atliktų patikrinimų metu aplinkosaugininkai tyrė bendrovės išmetimus į orą, naudojamus šilumos gamybos įrenginius, apžiūrėjo bei įvertino teritorijose esančius objektus, ar jie nekelia pavojaus aplinkai.
Elektrinėje mažai veiklos, mažai taršos
Iš Danės g. elektrinėje esančių 2 vandens šildymo ir 4 garo gamybos katilų pernai buvo naudojamas tik vienas. Nuo sausio iki liepos mėnesio šioje katilinėje šilumą šiaurinei Klaipėdos miesto daliai gaminantis katilas dirbo 540 valandų, arba maždaug 23 dienas, tad pagal TIPK leidimą leistini oro taršos kiekiai nepasiekti.
„Danės elektrinėje šilumos energijos gamybai naudojamos gamtinės dujos, kurios sudegdamos neišskiria kietųjų dalelių ir pasižymi itin mažais kitų taršių medžiagų išmetimais. O mazutas šilumos gamybai čia jau senokai nebenaudojamas, net nebeturime nei šio kuro, nei talpų jam saugoti“, – sakė Marius Petraitis, AB „Klaipėdos energija“ Gamybos ir aplinkosaugos skyriaus viršininkas.
Būtent tai patikros akte konstatavo ir aplinkosaugininkai: rezervinis kuras mazutas Danės g. elektrinėje nebenaudojamas, rezervuarai ir visa mazuto tiekimo infrastruktūra demontuota, o likęs konstrukcijų metalo laužas utilizuotas pagal teisės aktų reikalavimus.
Patikrinimo metu apžiūrėta ir įmonės teritorija. Aplinkosaugininkų vertinimu, ji tvarkinga, pažeidimų nenustatyta.
Rajoninė katilinė – be pastabų
Šilutės plente veikianti AB „Klaipėdos energija“ rajoninė katilinė šiuo metų yra pagrindinis bendrovės gamybos padalinys. Jame veikia 2 garo ir net 7 vandens šildymo katilai, kurenami biokuru, gamtinėmis dujomis ir mazutu. Esant būtinybei kaip kuras čia gali būti naudojamos ir suskystintos dujos, kurios laikomas kaip rezervas, jei nutrūktų gamtinių dujų tiekimas.
Pagal TIPK leidimą per metus rajoninėje katilinėje kasmet į aplinkos orą leidžiama išmesti virš 1040 tonų teršalų, tačiau per atskaitinius metus ši katilinė išmetė vos daugiau nei trečdalį leistino kiekio – 372,7 tonas.
Tiek biokuro, tiek dujomis kūrenami katilai turi kondensacinius ekonomaizerius, kuriuose iš dūmų ir vandens garų išgaunama šiluma vėliau panaudojama gamybos procesuose. Dar viena bendrovės technologinė naujovė – absorbcinis šilumos siurblys – ne tik išgauna iš dūmų likutinę šilumą, bet mažina ir vizualinę taršą: iš kamino išeinantis vėsesnis garas greičiau išsisklaido.
Patikrinę rajoninės katilinės įrangą bei teritoriją aplinkosaugininkai pretenzijų neturėjo – pažeidimų nenustatyta.
„Visose mūsų katilinėse veikia sertifikuota aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinius ISO standartus. Tai reiškia, kad šilumos gamybos, perdavimo ir šildymo bei karšto vandens sistemų prežiūroje bendrovės darbuotojai atidžiai kontoliuoja visus procesus. Aplinkosaugos institucijų patikrinimai tik patvirtino, kad mūsų sistema veikia be priekaištų“, – reziumavo Marius Petraitis, AB „Klaipėdos energija“ Gamybos ir aplinkosaugos skyriaus viršininkas.
