Klaipėda 2.1°C
Žymus krovos augimas, nauji rekordai statybinių medžiagų ir iškasenų bei konteinerių krovoje ir beveik ketvirtadalį rinkos tarp Baltijos šalių uostų užimanti Klaipėda – taip trumpai būtų galima apibūdinti 2024-uosius Klaipėdos uostui. Metus jis baigė perkrovęs 35,5 milijono tonų krovinių, fiksuodamas 8 procentų augimą ir užimdamas 39 proc. rinkos dalį tarp Baltijos šalių uostų.
„Nepaisant geopolitinių iššūkių, Klaipėdos uostas išliko pirmuoju pasirinkimu Baltijos šalyse. Kol aplinkiniai uostai vis dar ieško būdų įveikti sunkumus, Klaipėda demonstruoja stabilų augimą. Šiuos rezultatus lemia tiek nestabdomos Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą, tiek ryžtingi įmonių sprendimai modernizuoti įrangą, jų atkaklumas dirbant su klientais. Klaipėdos uosto krovos rezultatas – tai ne tik skaičius, bet ir patikimo bei inovatyvaus partnerio simbolis“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Labiausiai 2024 metais Klaipėdos uoste augo statybinių medžiagų ir iškasenų krova. Šių krovinių perkrauta beveik dvigubai daugiau (99 proc.): nuo 1 milijono 40 tūkst. tonų 2023-iaisiais iki 2 milijonų 68 tūkst. tonų 2024-aisiais. Tokį augimą iš esmės lemia aktyvi kelių ir geležinkelių statyba. Šis kiekis kartu ir istoriškai didžiausias perkrautas Klaipėdos uoste. Didžioji dalis (93 proc.) uoste pernai krautų statybinių medžiagų ir iškasenų buvo importuota, o beveik pusė importuoto kiekio (47 proc.) atkeliavo iš Skandinavijos šalių.
Antroje vietoje pagal krovos augimą tonažo prasme pernai užėmė konteinerių krova – 859 tūkst. tonų arba 9 proc. daugiau nei 2023 metais. Iš viso pernai jų perkauta kiek daugiau nei 10 milijonų tonų. Tai sudaro 28 proc. nuo bendros uosto krovos.
Metų pabaigoje trečius metus iš eilės perkopta 1 milijono TEU (standartizuotų konteinerių) krovos kartelė – ne vienintelis pasiekimas šioje krovinių grupėje. 2024-aisiais fiksuotas naujas rekordas – perkrautas 1 milijonas 68 tūkstančiai 771 TEU (standartizuoti konteineriai) arba 2 proc. daugiau nei ankstesniais metais. 2023 metus Klaipėdos uostas baigė fiksavęs 1 milijoną 50 tūkstančių 804 TEU (standartizuotų konteinerių) krovos rezultatą.
Trečią vietą pagal krovos augimą tonažo prasme pernai užėmė ro-ro krovinių grupė – 852 tūkst. tonų arba 16 proc. daugiau nei 2023 metais. Tai antras geriausias šio segmento krovos rezultatas Klaipėdos uoste. Daugiau šių krovinių krauta tik 2021-aisiais. Iš viso keltais gabenamų transporto priemonių per metus perkrauta 6,1 mln. tonų. Tai sudaro 17 proc. nuo bendros uosto krovos.
Žymus augimas fiksuotas ir medienos bei miškininkystės produktų krovoje, šių krovinių perkauta 244 tūkst. tonų arba 49 proc. daugiau. Geležies ir plieno bei metalo konstrukcijų pernai krauta 189 tūkst. tonų arba 75 procentais daugiau nei 2023 metais. 201 tūkst. tonų arba 13 procentų augo trąšų krova – jų 2024-aisiais perkrauta 1,76 mln. tonų.
Augo ir į uostą atvykusių laivų skaičius. Jų Klaipėdos uostas pernai priėmė 5478. Tai 132 arba 2 proc. daugiau nei 2023-iaisiais. Keleivių, pasinaudojusių Klaipėdos uostu, pernai fiksuota kiek daugiau nei 381 tūkst. Šis skaičius didesnis maždaug 25 tūkst. arba 7 proc.
Klaipėdos uoste suremontuoti 98 laivai (iš jų 10 modernizacijos projektų), pastatytas 1 laivo korpusas su daliniu įrengimu.
Vos keliose krovinių grupėse pernai fiksuota sumenkusi krova. Viena jų – naftos produktai. Krova šiame krovinių segmente, palyginus su 2023 metais, menko 784 tūkst. tonų arba 18 proc. ir sudarė 3,63 mln. tonų. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) pernai uoste krauta 319 tūkst. tonų arba 14 proc. mažiau. Iš viso per metus šio krovinio krauta kiek daugiau nei 2 milijonai tonų. Grūdų 2024 metais krauta 70 tūkstančių tonų mažiau nei 2023-iaisiais. Iš viso grūdų perkrauta 4,15 mln. tonų arba 12 proc. nuo bendros Klaipėdos uosto krovos rezultato.
Žvelgiant į praėjusių metų krovą ir skaidant ją ketvirčiais, antra metų pusė Klaipėdos uostui buvo sėkmingesnė. Tiek 3, tiek 4 metų ketvirčius krova viršijo 9 milijonus tonų.
Klaipėdos uostui, palyginus jį su kitais Baltijos šalių uostais, praėję metai buvo sėkmingiausi. Jo užimama rinkos dalis augo 3 procentiniais punktais: nuo 36 proc. 2023 metais iki 39 proc. pernai.
Talino uosto krova 2024 m. pakilo 548 tūkst. tonų arba 4 proc., daugiausia tam įtakos turėjo augusi birių krovinių, krovinių konteineriuose ir ro-ro krovinių krova. Iš viso Talino uostas 2024 metais perkrovė 13,1 mln. tonų krovinių. Šis kiekis daugiau nei perpus kuklesnis už Klaipėdos uosto krovą.
Rygos uoste krova pernai krito 732 tūkst. tonų arba 4 proc. Iš viso Rygoje perkrauta 18,1 milijono tonų krovinių. Didžiausią nuosmukį Ryga patyrė dėl menkusios anglies, rūdų, statybinių medžiagų ir iškasenų krovos. Liepojoje krova krito 3 procentais ir pernai iš viso sudarė maždaug 7 milijonus tonų, o Ventspilyje ji susitraukė net 21 procentu ir sudarė 8,2 mln. tonų. Sudėjus visus tris Latvijos uostus, jų krova sudaro 33,3 mln. tonų. Šis kiekis yra 6 proc. kuklesnis už vieno Klaipėdos uosto krovą.
