Klaipėda 4.2°C
Palangos Senosios gimnazijos auklėtinė Mūza Svetickaitė LRT televizijos projekte “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” tapo Lietuvos tūkstantmečio dešimtoke ir iškovojo kelialapį į vienuoliktokų finalą.
Tai jau ketvirta pergalė ir ketvirtoji Mūzai atitekusi statulėlė šiame projekte.
Praėjusį savaitgalį Mūza Svetickaitė filmavosi LRT televizijos projekte “Lietuvos tūkstantmečio vaikai”, kur dešimtokų pusfinalyje užėmė pirmą vietą ir pateko į dešimtokų finalą. Šiame finale (kuris buvo filmuotas tą pačią dieną) talentingoji mergina įveikė visus varžovus ir laimėjo I - ąją vietą. Dabar Mūzos laukia kova vienuoliktokų finale, žinoma, jei šalyje susiklosčiusi pandemijos situacija leis tolimesnius filmavimus.
Pusfinalio įrašas per LRT kanalą turėtų būti rodomas sausio 31 d., o finalas - vasario 7 d.
- Paklausėme Mūzos ką jai asmeniškai reiškia šis laimėjimas.
- Apie dalyvavimą "Lietuvos tūkstantmečio vaikuose" svajojau nuo pat pirmųjų projekto laidų. Pamenu, pirmieji žaidimai ekrane pasirodė, kai buvau ketverių, ir, nors dar nelankiau mokyklos, sakiau, jog kai tik galėsiu, būtinai dalyvausiu žaidime. Penktoje klasėje ši svajonė išsipildė: įveikiau atranką, patekau į viktoriną ir laimėjau pirmąjį žaidimą. Nuo to laiko praėjo beveik penkeri metai, per juos sužaidžiau 13-oje "Tūkstantmečio vaikų" žaidimų. Sėkmingiausias buvo pernykštis sezonas: pirmą vietą užėmiau ne tik devintokų, bet ir dešimtokų bei vienuoliktokų finaluose ir laimėjau kelialapį į dvyliktokų finalą, kuris dėl pandemijos nebeįvyko. Šiemet vėl dalyvauti apsisprendžiau ne tik dėl to, jog "Tūkstantmečio vaikai" tapo gražia kasmetine tradicija: be galo mėgstu protų mūšius ir intelektinius žaidimus, o per karantiną jų ypač pasiilgstu, tad labai džiaugiuosi, jog galėjome žaisti gyvai. Dešimtokų pusfinalyje laimėjau I vietą ir iškovojau kelialapį į finalą, kuris filmuotas vos po pusvalandžio pertraukos. Nuovargis šiek tiek jautėsi, bet pavyko susikaupti ir laimėti!
- Kokie tavo ateities planai?
- Pandemijos metu viskas labai trapu, negali nė numanyti, kas bus po dienos ar dviejų. Vos prieš gerą savaitę liūdėjau dėl to, kad vienu metu baigėsi keletas labai įdomių ir gražias patirtis atnešusių nuotolinių projektų, ir negalėjau įsivaizduoti, kad po dešimties dienų žaisiu dviejose mylimiausio ir labiausiai išsiilgto projekto laidose ir laimėsiu (žinoma, filmavimuose užtikrintas maksimalus saugumas, laikytasi visų karantino reikalavimų). Jei situacija išliks stabili, po kiek laiko žaisiu "Tūkstantmečio vaikų" vienuoliktokų finale. Planuoju tęsti pradėtus darbus: mokytis lietuvių filologijos Nacionalinėje moksleivių akademijoje, savanoriškai užsiimti žurnalistine veikla Europos jaunimo informacijos tinklo "Eurodesk" Lietuvos padalinyje "Žinau viską", dalyvauti geografijos, lietuvių kalbos, jaunųjų filologų, neuromokslų olimpiadose ir, žinoma, skirti laiko sau: skaityti, kurti eilėraščius, esė, groti, būti gamtoje ir taip sulaukti pandemijos pabaigos, kai laisvai ir be kaukių galėsime bendrauti ne tik virtualiai.
- Kas tave pastūmėjo dalyvauti šiame projekte?
- Ir "Tūkstantmečio vaikuose", ir kituose žaidimuose dalyvauju visų pirma dėl proceso, o ne dėl rezultato: man labai patinka žaisti, bendrauti, būti televizijoje, spręsti galvosūkius... Kiekvienas žaidimas atneša daug puikių emocijų, neišdildomų įspūdžių, pažinčių su įdomiais žmonėmis, naujų galimybių... Bet laimėti, žinoma, labai smagu: tai ne tik garbingas įvertinimas, bet ir pati geriausia motyvacija kasdien mokytis, domėtis, dirbti, stengtis siekti gerų rezultatų. Kai pavargstu, kai viskas nusibosta, sugenda nuotaika ar apima abejonės dėl to, ką darau, pažvelgiu į "Tūkstantmečio vaikų" statulėles, prisimenu tuos momentus, kai teisingai atsakai paskutinįjį klausimą ir supranti, kad tądien sužaidei šauniausiai, ir nebelieka jokių klausimų. Laimėjimai skatina stengtis, o pastangos atneša laimėjimus.
- Kokį duotum patarimą tiems, kuriems sunkiau sekasi įsisavinti ir prisiminti medžiagą, galbūt turi kokį savo išskirtinį mokymosi būdą? Geriausią praktiką?
- Man įsiminti įvairius dalykus lengva tada, kai jie domina. Žinoma, neįmanoma, jog gilintis į visas sritis būtų smagu, bet tokiu atveju užuot raukiusis ir dėjus senus vadovėlius į šuns dienas
verčiau ta tema pasižiūrėti dokumentinį filmą ar televizijos laidą, paskaityti straipsnį mokslo populiarinimo žurnale ar knygoje. Nors tai ir neprivers tapti to dalyko mylėtoju, susidomėjimas šiek tiek išaugs. Be to, galbūt pavyks suprasti vieną ar kitą reiškinį, o suvokimas visada leidžia kur kas geriau įsiminti informaciją negu "kalimas".
Kitas svarbus dalykas yra motyvacija. Kai ji nukrenta, sunku stengtis kažką įsiminti, bet jei yra konkretus tikslas, viskas darosi kur kas paprasčiau. Mintis, jog "to gyvenime niekur nepanaudosiu", tikrai nepadės, tad verčiau rasti priežastį, dėl ko vienas ar kitas dalykas yra svarbus arba kur jį būtų galima panaudoti. Mokytis smagiau ir lengviau, kai supranti, kad tai darai dėl savęs. O tam, kad žinios nepabėgtų, karts nuo karto reikia netingėti ir jas pasikartoti.
