Klaipėda 25.1°C
Klaipėdiečiai sukūrė pirmąjį pilno metro kino filmą, lietuvišką komediją „Sistema“. Apie kino kūrimo užkulsius, dar niekur negirdėtas istorijas ir visą kūrybinį procesą kalbamės su filmo režisieriumi Arūnu Eimuliu.
Klaipėdietis Arūnas Eimulis yra animacijos/reklamos gamybos studijos vadovas. Jo kūryba ne kartą buvo apdovanota įvairiuose Lietuvos ir užsienio trumpų filmų festivaliuose, Britų festivalyje buvo nominuotas geriausio filmo apdovanojimui, o jo trumpametražiai filmai apkeliavo visą pasaulį. Prieš penkis metus Arūnas kartu su kolega Tomu Jašinsku laimėjo Švyturio ateities ir savivaldybės kultūros skyriaus stipendijas filmui kurti, nuo to viskas ir prasidėjo.
Kaip gimė idėja kurti filmą?
Laimėjus stipendijas filmo kūrimui pradėjau gvildenti šią pilno metro filmo kūrimo idėją. Inspiracijos siužetui sėmiausi iš patirties, įgytos dalyvaujant Kūrybinių partnerysčių projekte, kurio metu važinėjome po mokyklas ieškodami kūrybiškų mokymosi būdų, siekdami parodyti, kad mokymasis gali būti įdomus, prasmingas ir veiksmingas.
Filmo kūrybinės grupės branduolys, kas jį sudarė?
Su kolega Andriumi Chomičiumi rašėme scenarijų, kartu su Tomu Jašinsku režisavome filmą ir pats sumontavau filmą.
Kaip manai, kodėl iki šiol klaipėdiečiai nebuvo sukūrę pilno metro filmo?
Labai gaila, bet Klaipėdoje nėra kino kūrimo tradicijų ar industrijos atstovų. Uostamiestis neturi nei kino mokyklų, nei kino gamybos kompanijų. Be šios kino kūrybai svarbios infrastruktūros negalima tikėtis gyvos kino produkcijos.
Kaip tvarkėtės su kūrybinio proceso išbandymais?
Mūsų didžiausias laimėjimas buvo be galo stipri, užsispyrusi ir darbšti komanda. Kūrimo procesas buvo tikrai nelengvas. Iššūkių netrūko ne tik scenarijaus kūrime, lėšų rinkime, bet sunkiausias buvo pats filmavimas. Iki maximumo išnaudodami esamus asmeninius resursus, vistiek jautėmės lyg eidami į karą su mediniu šautuvu. Turėdami labai mažai pinigų nuolat susidūrėme su limituotomis galimybėmis. Dauguma savanoriavo, dalis komandos atidavė visas jėgas už simbolinius honorarus. Filmas pareikalavo labai daug laiko, kurį atimdavome iš savo šeimų ar kasdienių darbų.
Kokią žinutę šis filmas siekia perduoti žiūrovui?
Filmu siekiame parodyti, kad šiuo metu tradicinė mokykla moksleivius įspraudžia į nelogiškos sistemos rėmus. To pasakoje suvaržyti mokytojai negali tinkamai paruošti vaikų gyvenimui, o moksleiviai pilnai neišnaudoja savo ypatingų metų, neatranda savo tikrųjų galimybių, neišmoksta būti laisvi, kūrybingi, ambicingi ir pasirengę iššūkiams. Kaimyninių šalių švietimo sistemos jau turi modelį, kuris veikia ir neša norimus rezultatus. Mums tereikia jį įsidiegti savo mokyklose. Šiuo filmu norime sukurti diskusiją, paskatinti žmones domėtis šia tema, suprasti, kad vaikus reikia ruošti ne egzaminams, o gyvenimui. Mes be galo palaikome Klaipėdos Žaliąją Valdorfo mokyklą. Tai vieni iš Lietuvos švietimo sistemos šviesulių, o mokyklos modelis - siektinas pavyzdys.
Suprasdami, kad žiūrovas eidamas į kiną visų pirmą ieško pramogos, mes stengėmės kurti smagų ir patrauklų filmą, kuriame kiekvienas atrastų kažką savo. Tuo pačiu mūsų tema ir filme rutuliojamos idėjos yra rimtos. Peržiūrėjus filmą žiūrovui tai suteikia papildomo džiaugsmo.
Kuo šis filmas svarbus tau?
Tai pirmas mano pilno metro filmas, prieš tai buvau kūręs tik trumpamametražius filmus, tai buvo nėrimas į neištyrinėtus vandenis, kuris padėjo suprasti labai daug apie kino ir kitokių didelių projektų darymą ir tuo pačiu geriau pažinti save.
Ką palinkėtum norinčiam kurti filmus jaunimui?
Nieko nelaukite ir kurkite! Tik pirmyn! Kokybiškų filmų kūrybos gali išmokti tik juos nuolatos kurdamas. Pradėkite nuo mažų projektų ir palengva kelkite kartelę. Kuo daugiau praktikos! Praktikos trūkumas yra dar viena priežastis dėl ko pusdienis mokyklos suole gali labai mažai išmokyti.
Koks buvo juokingiausias nutikimas kuriant šį filmą?
Juokingų nutikimų turėjome nuolatos, filmavimo aikštelėje buvo tikrai labai smagu ir nuotaikinga. Išskirti galėčiau momentą, kai tą pačią sceną filmavome du kartus, o tarp filmavimų buvo praktiškai metų tarpas. Šioje scenoje nusifilmavę paaugliai pro duris išėjo 16-os, o lauke jau pasirodė 17-os metų. Kadangi paaugliai labai greitai keičiasi netrukome pamatyti kas priaugo svorio, kas suvyriškėjo/sumoteriškėjo.
Tavo ateities projektai. Kokie jie?
Artimiausias projektas - vasaros atostogos. Jau ilgą laiko tarpą pirmenybę teikiau įvairioms veikloms, todėl atėjo metas dėmesio skirti ir asmeniniam poilsiui. Žiūrint į ilgametę perspektyvą, jei bus galimybių toliau kurti filmus, tai manau kad aš jų nepraleisiu.
Ar galime tikėtis antros filmo dalies?
Tokių planų nėra, bet jei bus poreikis, tai bus ir antra dalis.
Tavo mėgstamiausia filmo vieta
Išskirčiau sceną kai klouno kostiume esantis personažas pasirodo pirmąjį kartą. Pavyko efektingai perteikti šią sceną pasinaudojant sulėtinto vaizdo galimybe. Tįstantys mokytojų veidai ir lėtai pro duris žygiuojantis klounas atrodo tikrai įspūdingai.
Skubu pridurti, kad iš esmės visas filmas yra mano kūdikis ir aš jį visą myliu nuo pradžios iki galo. Labai džiaugiuosi visu komandos darbu: puikiais mūsų aktoriais, ir dailininke, ir operatoriais, ir organizatoriais, ir visais padėjusiais ir prisidėjusiais, kurių dėka turime pirmą Klaipėdiečių sukurtą pilno metro filmą.
Filme „Sistema“ didžiuosiuose kino teatro ekranuose bus galima išvysti nuo balandžio 3d, jame vaidina: Regina Arbačiauskaitė, Edvardas Brazys, Andrius Pilitauskas, Žygimantas Grigelionis, Neda Malamura, Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Mikalojus Urbonas, Eglė Jackaitė, Vaidas Jočys, Jolanta Puodėnaitė, Kęstutis Macijauskas, Jūratė Jankauskaitė, Linas Zubė, Gediminas Šimkus, Vytautas Balalis, Vilija Šeputienė, Adomas Stančikas, Kristina Švenčionytė, Gintaras Vaičekauskas, Deividas Šidlauskas, Gytis Karpavičius, Ieva Plukaitė, Evelina Poškaitė, Nerijus Gedminas, Aleksandr Hitrenko, Nijolė Sabulytė, Remigijus Žiogas.
