Klaipėda 5.4°C
Nors dažniausiai uostamiesčio gyventojai girdi apie ugdymo naujoves šiaurinėje miesto dalyje, visgi pietinėje pusėje esančios švietimo įstaigos neleidžia sau likti paraštėse. Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos bendruomenės iniciatyva nuo šių metų pavasario įgyvendinamas naujas švietimo bendradarbiavimo modelis – Kaimyninių progimnazijų žiedas.
Lietuvos švietimo reformų kontekste įvedus mokyklų finansavimo pagal mokinio krepšelį sistemą, ugdymo įstaigos pastarąjį dešimtmetį vis dažniau tampa ne kolegėmis, tačiau konkurentėmis. Kaimyninių progimnazijų žiedo įkūrėjos, Klaipėdos ,,Varpo“ gimnazijos vadovės manymu, užtikrinti sėkmingą ugdymą galima ne rungtyniaujant, o priešingai - tik bendradarbiaujant.
,,Progimnazijų ir gimnazijų bendradarbiavimas nėra tik formalumas – tai strateginis procesas, kuriantis stipresnę, nuoseklesnę ir efektyvesnę švietimo sistemą. Jis naudingas tiek mokiniams, tiek mokytojams, nes užtikrina sklandų perėjimą tarp ugdymo pakopų, gerina mokymosi kokybę ir stiprina mokyklų bendruomenę. Todėl šis bendradarbiavimas turėtų būti ne tik skatinamas, bet ir aktyviai puoselėjamas kaip viena iš svarbiausių švietimo sistemos stiprinimo priemonių", - teigė Klaipėdos ,,Varpo” gimnazijos direktorė Vilma Bridikienė.
Į kaimyninių progimnazijų žiedą pakviestos 5 pietinės Klaipėdos miesto pietinės dalies pagrindinio ugdymo įstaigos: ,,Liudviko Stulpino”, ,,Smeltės”, ,,Versmės”, ,,Prano Mašioto” ir ,,Vyturio” progimnazijos. Visos jos mielai priėmė idėjos iniciatorės Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos kvietimą.
„Pasimatuok gimnazisto kėdę“ – praktinė patirtis būsimiems gimnazistams
Vienas pirmųjų bendradarbiavimo žingsnių – surengta diena, skirta 8 klasių mokiniams iš žiedinių progimnazijų. Kovo mėnesio viduryje Klaipėdos „Varpo“ gimnazija pasipildė daugiau nei šimtu mokinių. Ir visi jie - aštuntokai, nusprendę vienai dienai PASIMATUOTI GIMNAZISTO KĖDĘ!
Susirinkę penkių kaimyninių progimnazijų žiedo įstaigų auklėtiniai buvo suskirstyti į naujai suformuotas klases, kiekvienai iš jų tvarkaraštyje - 5 pamokos. Po matematinių uždavinių, geografinių kelionių, cheminių atradimų, užsienio kalbų praktikos, savęs pažinimo ir išlaisvinimo buvo konstatuota, jog sumanūs, drąsūs, aktyvūs ir žingeidūs aštuntokai sėkmingai prisijaukino gimnazisto kėdę. Kiekvienam įteiktas tai liudijantis pažymėjimas.
Tądien Klaipėdos ,,Varpo" gimnazijoje mokiniai ne tik dalyvavo pamokose, bet ir susipažino su mokyklos aplinka, mokytojais, bendruomene. Tokia iniciatyva suteikė aštuntokams progą praktiškai patirti, ko tikėtis gimnazijoje, bei įgyti naujų įgūdžių, reikalingų sklandžiam perėjimui į kitą ugdymo pakopą.
„Ugdymo AKIS“ – bendrų pastangų simbolis
Kovo mėnesio pabaigoje įgyvendinant gimnazijos ir kaimyninių progimnazijų bendradarbiavimą pedagogai buvo pakviesti į metodines dirbtuves ,,Ugdymo AKIS". Pavadinimą pasufleravo idėja į ugdymą ir su juo susijusius iššūkius pažvelgti per keturių svarbiausių ugdytojo, mokytojo darbo kasdienybės bei uždavinių prizmę: A- atsakomybę, K - kūrybiškumą, I - inovacijas, S - sinergiją, būtiną visų šių komponentų jungčiai.
„Atsižvelgiant į šiuolaikinius iššūkius, su kuriais susiduria pedagogai, Klaipėdoje nuspręsta žengti dar vieną žingsnį – kartu su gimnazijos bendruomene ir žiedinėmis progimnazijomis organizuotos metodinės dirbtuvės „Ugdymo AKIS“. Siekiančiam garantuoti sėkmingą mokymo/si procesą mokytojui jau nebeužtenka vien tik profesijos kompetencijų, vis dažniau kalbama apie bendravimą ir bendradarbiavimą tiek su mokiniais, jų tėvais, tiek su kitų mokyklų kolegomis ir jų ugdytiniais. Tokios dirbtuvės tampa erdve dalintis gerąja patirtimi, diskutuoti apie ugdymo kokybę, priimti duomenimis grįstus sprendimus ir, svarbiausia – kurti bendrą švietimo bendruomenės viziją“ – idėją argumentavo Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos vadovė V. Bridikienė.
Daugiau nei 70 metodinių dirbtuvių dalyvių, pasiskirsčiusių į 4 sekcijas, dalijosi gerąja patirtimi, pamokose taikomais ugdymo metodais, iššūkiais. Kiekvienas dalyvis, mokomojo dalyko mokytojas turėjo galimybę susipažinti su gimnazijos pamokose taikomomis inovatyviomis, įtraukiomis priemonėmis, pasimatuoti chemiko chalatą ar patiems dalyvauti matematikos atraktyvioje pamokoje. Metodinėse dirbtuvėse progimnazijų ir gimnazijų mokytojai sėmėsi išminties bei kūrybiškumo vieni iš kitų, tai - tarsi žiediniai mainai.
Džiugu, jog šiemet pirmąjį kartą startavusios metodinės dirbtuvės ,,Ugdymo AKIS" taps kaimyninių progimnazijų žiedo tradicija. Kitąmet ją tęs ir į svečius visus narius sukvies Klaipėdos ,,Smeltės" progimnazijos bendruomenė.
Ateities vizija – bendruomeniškas ir įtraukus ugdymas
Pasak V. Bridikienės, kaimyninių progimnazijų žiedo iniciatyva orientuota į ilgalaikius, sisteminius švietimo pokyčius.
„Toks viename mikrorajone esančių ugdymo įstaigų glaudinimas svarbus vykdant ilgalaikius ir sisteminius švietimo pokyčius: kryptingai mažinti mokinių pasiekimų skirtumus, atsirandančius dėl socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos ir kt. skirtumų, kuriant tvaresnę švietimo įtrauktį“, - teigė Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos vadovė.
Tikimasi, kad šio bendradarbiavimo įvairovė paskatins konstruktyvias, norą veikti žadinančias diskusijas tarp mokytojų, sustiprins jų įsipareigojimus švietimo pažangai, o svarbiausia – padės mokiniams sklandžiai integruotis į naują ugdymo aplinką, gerins jų emocinę savijautą bei ugdymosi patirtį.
Klaipėdos mieste kuriamas Kaimyninių progimnazijų žiedas – tai ne tik pedagoginis projektas. Tai – pasitikėjimu grįsta bendruomenės stiprinimo iniciatyva, kurioje kiekvienas mokytojas tampa dalimi platesnės švietimo sistemos, veikiančios darniai, atvirai ir tikslingai. Tokios iniciatyvos leidžia tikėtis, kad ateities mokykla taps ne tik žinių perdavimo vieta, bet ir saugia, palaikančia erdve kiekvienam vaikui.
Panašu, kad kaimyninių progimnazijų žiedo sukūrimas tampa įkvepiančiu pavyzdžiu, kaip mikrorajone veikiančios ugdymo įstaigos gali vienytis bendram tikslui: užtikrinti nuoseklią, kokybišką ir įtraukią mokinių ugdymo kelionę nuo progimnazijos iki gimnazijos. Tai strateginis žingsnis švietimo sistemos stiprinimui, leidžiantis ne tik sklandžiai perkelti mokinius tarp ugdymo pakopų, bet ir užtikrinantis, kad jų mokymosi patirtis išliktų kokybiška, o emocinė gerovė – saugi ir palaikanti.
