Klaipėda 4.2°C
Neseniai nuskambėjusi skandalinga naujiena apie Kuršių mariose sužvejotas šviečiančias stintas (sausio 28d.) sudomino Dr. Astą Malakauskienę (Lietuvos bioliuminescencijos entuziastų grupelės atstovę), kuri sava iniciatyva tęsė tolimesnius tyrimus, siekiant išsiaiškinti, kas sukėlė tokį stintų švytėjimą.
Žvejys sugavęs šias žuvis papasakojo, kad jos pagautos prie Klaipėdos terminalo Kuršių marių pusėje praėjusią savaitę (sausio 20-25 d.) ir buvo gausiai pabarstytos druska ir pakabintos džiovinimui. Atėjęs vakare patikrinti, ar viskas tvarkoje, žvejys pamatė intensyvų žuvų švytėjimą, nupaveikslavo keletą nuotraukų. Kuomet A.Malakauskienė perskaitė „Klaipėda, aš su tavimi“ straipsnį, žuvų švytėjimas jau buvo gerokai nuslopęs, tačiau nusprendė nepaisant to atsivežti keletą mėginių tyrimams VDU Gamtos mokslų fakultete.
Pagal mokslinėje literatūroje skelbiamas šviečiančių mikroorganizmų rūšis, randamas Baltijos jūroje, kilo hipotezė, jog stintose gali šviesti arba šarvadumbliai, arba bakterijos (Baltijos jūroje vakarinėse pakrantėse buvo daugiausiai randamos Photobacterium phosphoreum (kitaip dar vadinama Vibrio phosphoreum) šviečiančios bakterijos). Kadangi stintose, kurios savaitę buvo bevandenėje, laisvai deguoniui prieinamoje aplinkoje, švytėjimas išliko, šarvadumblių variantas atmestas (jie tiek ilgai be vandens neišgyventų). Konsultuotasi ir su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto planktoninių organizmų tyrėjais dėl galimos švytėjimo priežasties, jų nuomone taip pat švytėjimas yra bakterinės kilmės.Tolimesniems tyrimams buvo paimti bakterijų pasėliai iš apkrėstų stintų, kur VDU Gamtos mokslų fakultete bus toliau auginami ir siekama išskirti šių bakterijų monokultūrą.
„Net neįsivaizdavau, kokia galybė bakterijų ant labai nedidelio žuvies audinių gabalėlio (ėmėm iš vidaus, kur arčiau virškinimo sistemos reikalų, nes manau iš ten tų bakterijų židinys ir pasklido)”, - savo emocijomis dalinosi Dr. Asta Malakauskienė.
Švytėjimą sukelia šių bakterijų židiniai, pavienės bakterijos nešviečia. Kuo palankesnė terpė bakterijai daugintis, o jos židiniai žuvies organizme tampa didesni, tuo labiau žuvis gali šviesti.
2002 metais Japonijoje užfiksuotas šios bakterijos sukeltas apsinuodijimas. 2013 metais Nacionalinio maisto irveterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai rado šios bakterijos ant mėsos, galimai patekusios nuo tame pačiame šaldytuve buvusios žuvies.
Dr. Asta Malakauskienė pataria šviečiančių stintų ar kitų žuvų nevalgyti, o nusipirktą žuvį kuo greičiau termiškai apdoroti (virti, kepti arba užšaldyti) taip nesudarant terpės veistis šiai bakterijai. Žuvies nelaikykite ilgai šaldytuve, iškart sugavus ją reiktų kuo greičiau suvartoti.
Manoma, kad ši bakterija atkeliavo iš Šiaurės jūros dėl šiltėjančio klimato. Okeanografijos instituto mokslininkai iš Vokietijos (Kylio miesto) jau 1985 m. registravo Photobacterium phosphoreum Baltijos jūroje.
