STT trijose Klaipėdos ligoninėse rado korupcijos rizikos veiksnių

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlikusi išplėstinę korupcijos rizikos analizę skirtingų Lietuvos regionų 14 ligoninių viešųjų pirkimų procesuose, tarp kurių buvo tiriamos ir Klaipėdos ligoninės - Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė ir Klaipėdos jūrininkų ligoninė, nustatė korupcijos rizikos veiksnius.

 

Vertinant Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamos ,,vieno tiekėjo“ pirkimų stebėsenos ataskaitoje nurodytą informaciją, nustatyta, jog Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigos vykdė pirkimus atviro konkurso būdu, kuriuose pakankamai dažnai pasiūlymus pateikė tik vienas tiekėjas arba dalyvavo vienas tiekėjas, kai kitų tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti.

Pavyzdžiui, 2020 - 2021 metų duomenimis, pirkimai iš vieno tiekėjo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sudarė 41,8 proc., Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – 50,2 proc. ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje – 41,3 proc.

Kaip matyti, ligoninių „vieno tiekėjo“ pirkimų skaičiaus procentinė išraiška gerokai viršija bendrą šalies „vieno tiekėjo“ pirkimų statistiką, o tai gali suponuoti apie įstaigose egzistuojančias tikėtinas korupcijos rizikas.

Neaiški ASPĮ diskrecija priimti sprendimą dėl viešojo pirkimo biudžeto paskelbimo

Vertinant ASPĮ vykdomus viešuosius pirkimus, pastebėta, jog kai kuriais atvejais, paskelbus viešojo pirkimo sąlygas, jose nurodomas konkretaus pirkimo numatomas biudžetas, o kitais atvejais pirkimo biudžetas nėra nurodomos skelbime.

Pažymėtina, jog Klaipėdos universitetinėje, Klaipėdos jūrininkų ir Respublikinėje Klaipėdos ligoninėse visais nustatytais atvejais buvo laikomasi vieningos praktikos neskelbti konkrečiam pirkimui numatyto biudžeto.

Iš turimų dokumentų nėra aišku kokiu būdu ir ar apskritai pirkimuose yra atliekami rinkos tyrimai, siekiant nustatyti įsigyjamos prekės ar paslaugos rinkos kainą, todėl ASPĮ pirkimo organizatoriaus nuožiūra gali būti nustatoma didesnė pirkimo vertė, o tiekėjas matydamas maksimalią pirkimo sumą (kuri gali būti didesnė, nei reali rinkos vertė), gali siekti pateikti artimiausią kainą, nustatytai maksimaliai pirkimo vertei, tokiu būdu padarant žalą ASPĮ interesams. Visą tai sukuria prielaidas manipuliuoti informacija ir sudaryti ne vienodas ar išskirtines sąlygas tik tam tikriems tiekėjams bei pasireikšti nesąžiningam elgesiui.

Egzistuoja korupcijos rizika, kai įvykdžius viešojo pirkimo procedūras yra sudaromos žodinės sutartys su tiekėjais

Iš KRA atlikimo metu surinktų duomenų matyti, kad išimtinai Klaipėdos jūrininkų ligoninė įvykdžiusi pirkimo procedūras, yra linkusi naudotis dispozityvia įstatymo norma ir sudaryti žodines sutartis. Pastebėtina, jog žodinės sutartys, be kita ko sudaromos ir dėl paslaugų, kurios reikalauja ypatingos paslaugos teikėjo kompetencijos ir darbų kokybės.

Žodinių sutarčių sudarymas antikorupciniu požiūriu laikytinas ydinga praktika, tačiau teisinis reglamentavimas formaliai to nedraudžia. 

Klaipėdos jūrininkų ligoninės teigimu, bet koks smulkesnis reglamentavimas, lokaliniais aktais dar labiau detalizuoti žodinių sutarčių sudarymo sąlygas, būtų neracionalus ir neturintis tikslo. 

Naudodamiesi pandemija greitino procedūras

Aukščiau įvardinti viešieji pirkimai patvirtina, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė sistemingai naudojasi pagreitintos procedūros taikymu, o kai kuriais atvejais galimai ir nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu laikotarpiu pagreitinta procedūra buvo taikyta net 60 kartų, o ji supaprastina kai kurias pirkimo procedūras, korupcijos pasireiškimo galimybės šiame procese išauga.

Pastebėta interesų konfliktų valdymo trūkumų, kai ligoninių pirkimų vykdytojai dalyvauja priimant sprendimus dėl tiekėjų, kuriuose dirba jiems artimi asmenys. Taip pat nustatytos korupcijos rizikos, kai ligoninių darbuotojai, eidami sveikatos sektoriaus visuomeninių organizacijų narių pareigas, priima sprendimus pirkimų procedūrose, kuriose dalyvauja šių visuomeninių organizacijų rėmėjai.

Pastebėta, kad ligoninės nesiima aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti pirkime dalyvaujančių tiekėjų tarpusavio ryšius, galimus konkurenciją ribojančius susitarimus (pavyzdžiui, vykdant atliekų išvežimo paslaugų pirkimus), nors Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) nustato perkančiųjų organizacijų pareigą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją.

STT siūlo ligoninėms:

• reglamentuoti rinkos tyrimų atlikimo tvarkas, o Viešųjų pirkimų tarnybai pasiūlyta parengti pagalbinę priemonę perkančiosioms organizacijoms – rinkos tyrimų atlikimo gaires;
• savo iniciatyva aktyviau vykdyti rinkos konsultacijas, skelbti techninių specifikacijų projektus;
• reglamentuoti draudžiamų tiekėjų susitarimų vertinimo procedūras;
• tobulinti interesų konfliktų prevencijos priemones;
• neskelbiamas derybas vykdyti tik išimtinais atvejais, kai pirkimo negalima atlikti skelbiamais pirkimo būdais, kurių pagrindu sudarytos sutartys būtų ne didesnės apimties, negu būtina reaguojant į nenumatytus įvykius.

Ligoninės per 3 mėnesius turės viešai savo interneto svetainėse paskelbti informaciją, kaip bus įgyvendinami korupcijos rizikos analizių išvadose pateikti STT siūlymai.

Išsamų STT  tyrimą galite peržiūrėti čia.