Klaipėda 9.1°C
LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas, prieš išvažiuojamąjį posėdį šiandien lankėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil dr. Vinsas Janušonis svečiams pristatė išsamią informaciją apie įstaigos viziją, misiją, tikslus, teikiamas paslaugas, mokslinę veiklą, inovacijas ir technologijas bei ateities planus ir įžvalgas.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje lankėsi Sveikatos reikalų komiteto nariai, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga, Ministrės Pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir kiti garbingi svečiai.
Klaipėdos universitetinei ligoninei, kaip paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir visų kitų ligų ir sveikatos sutrikimų teikimą Klaipėdos regione organizuojančiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, sveikatos apsaugos ministras padėkojo už gerai organizuotą paslaugų teikimą COVID.
Pristatyti ligoninės iššūkiai
„Nuoseklaus ir vieningo darbo dėka ligoninė vertinama pacientų ir turi ryškią viziją - tapti viena geriausių daugiaprofilinių ligoninių Baltijos šalyse ir Europoje“, - akcentavo ligoninės vadovas.
Praeitais metais, Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, Klaipėdos universitetinė ligoninė tapo pagrindine koronaviruso gydymo įstaiga. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, buvo restruktūrizuota veikla, pertvarkyti pacientų ir personalo judėjimo srautai, į kitus korpusus perkelti infekcinių ligų korpuso Nr.4 neinfekcinių ligų profilio skyriai tam, kad šis korpusas būtų pilnai skirtas COVID-19 pacientams. Tam reikėjo organizuoti veiklą, įtikinti dirbti medikus ir kitą personalą. Visa tai buvo padaryta maksimaliai trumpais terminais.
Kiti Klaipėdos universitetinės ligoninės korpusai, jų išplanavimas nebuvo suprojektuotas ir numatytas darbui su ypatingai pavojingomis infekcijomis, todėl jų paskirtį ekstremaliai situacijai galėjo pritaikyti tik atsižvelgdami į galimybes.
Nebevyko ir administracijos rytiniai pasitarimai, kuriuose padalinių vadovai informuoja apie padalinių darbą, problemas, planus jie aptariami.
Neplanuoti pasitarimai, gydytojų konsiliumai bei kiti susirinkimai buvo organizuojami pagal būtinybę nuotoliniu būdu arba individualiai, maksimaliai užtikrinant epidemiologinio režimo laikymosi reikalavimus.
Raštvedybos vedimas, dokumentacijos ruošimas, tvarkymas ir saugojimas buvo vykdomas, tačiau informacijos perdavimas persikėlė į elektroninę erdvę.
Buvo pažeisti stabilūs bei pastovūs organizaciniai ryšiai, kurie užtikrina gerą darbo kontrolę, kokybišką bei efektyvų pareiginių funkcijų vykdymą, palengvina užduočių bei pavedimų vykdymą. Teko darbą organizuoti nekontaktatiniu būdu, panaudojant tam visas įmanomas komunikacijos priemones (tel., el. paštą, nuotolines konsultacijas ir mokymus).
Dėl pandemijos buvo nutrauktas darbuotojų maitinimas ligoninės valgykloje, personalui teko maitintis individualiai.
Pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metu ligoninė buvo vienintelė regione, kuri gydė COVID liga sergančius pacientus.
„Turėdama pakankamą patirtį, antrosios COVID-19 pandemijos bangos metu ligoninė tinkamai valdė epidemiologinę situaciją įstaigoje ir regione, iš mūsų patirties sėmėsi kitos šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose padėtis buvo pakankamai įtempta ir daugeliu atvejų blogesnė, negu buvo mūsų ligoninėje per pirmąją pandemijos bangą, kada informacijos ir patirties akivaizdžiai trūko“, - pabrėžė prof. habil. dr. V. Janušonis.
