Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojai pirmieji Lietuvoje pritaikė naują gydymo metodą – užpakalinių nosies nervų šaldymą kriochirurginiu zondu

Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytojai pirmieji Lietuvoje įsigijo ir pritaikė kriochirurginį zondą, skirtą užpakalinių nosies nervų šaldymui.
Procedūra pirmą kartą atlikta pacientei, sergančiai vazomotoriniu rinitu – liga, kuri dažnai išsivysto dėl amžinių ar potrauminių pokyčių ir pasireiškia gausia sekrecija iš nosies, nosies užgulimu. Iki šiol efektyvių pagalbos priemonių tokiems pacientams praktiškai nebuvo.

„Tas nesibaigiantis varvėjimas iš nosies labai vargino – kiekviename namų kampe buvo prikišta popierinių servetėlių. Tačiau po atliktos krio procedūros gyvenimas visiškai pasikeitė. Praėjo beveik pusmetis, ir nors šimtaprocentinio pagerėjimo dar nėra, jaučiuosi tikrai gerai – dabar užtenka vienos nosinės“, – džiaugiasi pacientė Audronė. Jai pirmąją kriochirurginę procedūrą atliko LOR skyriaus vedėja gydytoja Ingrida Anužytė – endoskopo kontrolėje prišaldė užpakalinius nosies nervus po vidurinėmis nosies kriauklėmis.
Pasak gydytojos otorinolaringologės I. Anužytės, apie šią procedūrą ji pirmą kartą išgirdo prieš kelerius metus Dubajuje vykusiame medicinos kongrese. JAV jau seniai naudojamas specialus elektrodas, veikiantis užpakalinius nosies nervus, atsakingus už sekreciją, tačiau amerikiečiai neturi sertifikato, leidžiančio šį elektrodą naudoti Europoje.

„Iki šiol Lietuvoje buvo plačiai naudojami krioantgaliai apatinių nosies kriauklių hipertrofijos gydymui, tačiau užpakalinių nosies nervų prišaldymui tokio antgalio nebuvo sukurta. Mūsų ligoninė tapo pirmąja šalyje, įsigijusia ir panaudojusia šį naująjį elektrodą. Jis mažas, su apvaliu, paauksuotu antgaliu – auksas yra geras laidininkas ir nealergiškas. Skirtingai nei JAV gaminami elektrodai, šis zondas yra daugkartinis“, – pasakoja gydytoja.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė įsigijo kriochirurgijos aparatą „Cryo S Electric II“, kurį sukūrė lenkų kompanija „Metrum Cryoflex“ – jos savininkas bendradarbiaudamas su gydytojais sukūrė tiek aparatą, tiek naująjį zondą.
Aparatas veikia kriochirurgijos principu – gydymas atliekamas naudojant ypač žemą temperatūrą, dažniausiai skystą azotą ar anglies dioksidą. Šaldymo agentas greitai užšaldo ir sunaikina ląsteles paveiktoje vietoje, tačiau pažeidžia tik minimalų kiekį aplinkinių audinių, dažniausiai nesukeldamas randėjimo. Vėliau atsinaujina sveika gleivinė.
Procedūra trunka apie 10 minučių, taikoma vietinė nejautra. „Svarbiausia – tinkamai nuskausminti pacientą“, – pažymi gydytoja I. Anužytė.
Pasak kompanijos „Metrum Cryoflex“ atstovės Baltijos šalims Beatos Sventickos, kriochirurgija – tai mažai invazyvus metodas, tinkamas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Procedūra nereikalauja bendros nejautros, hospitalizacijos ar operacinės sąlygų.
„Tai labai tausojantis gydymo būdas“, – teigia B. Sventicka.
Ji taip pat pažymi, kad procedūrą kartais tenka pakartoti. Kai kuriais atvejais, remiantis moksliniais tyrimais, ją reikia kartoti po dvejų ar net penkerių metų. „Jeigu pacientas ir po metų jaučiasi laimingas ir kvėpuoja laisvai – tai labai geras rezultatas“, – sako B. Sventicka.