Klaipėda 15.9°C
Kartais didžiausias vaistas slypi ten, kur mažiausiai skubame pažvelgti – gamtoje.
Jos tylus buvimas, paukščių balsai, vėjo judinami medžiai ar lėtas pasivaikščiojimas gali tapti saugia erdve žmogui sustoti, nurimti ir vėl pajusti ryšį su savimi.
Apie gamtos terapiją, jos naudą emocinei sveikatai ir žmonių patirtis pasakoja Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Dienos stacionare dirbanti ergoterapeutė Ieva Brazauskaitė.
Kaip tavo gyvenime atsirado gamtos terapija?
Gamta nuo pat vaikystės buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis. Augau nuostabios gamtos apsuptyje – ten natūraliai mezgėsi ryšys su aplinka, kuris metams bėgant tik stiprėjo. Iki šiol gamtą jaučiu kaip savotiškus namus, gyvą ir artimą bičiulę, vietą, kur galima sugrįžti į save.
Tikiu, kad ryšys su gamta yra prigimtinis kiekvienam žmogui. Kai gyvenimo tempas mūsų visiškai neužvaldo, kai išlaikome jautrumą sau ir aplinkai, tas ryšys išlieka gyvas. Man pasisekė jo neprarasti – priešingai, galėjau jį puoselėti ir meilę gamtai prasmingai įtraukti į savo darbą.
Kuo ši terapija svarbi psichikos sutrikimų turintiems žmonėms?
Gamtos terapijos metu gamtoje būname lėtai ir dėmesingai. Per regą, klausą, lytėjimą, uoslę ir net skonį tyrinėjame subtilias gamtos detales – stebime įvairius raštus, klausomės paukščių balsų, liečiame skirtingus paviršius, jaučiame metų laikų kaitą.
Toks budrus ir smalsus buvimas gamtoje padeda žmogui išlikti dabarties momente. Tai mažina įtampą, ramina mintis, padeda atsitraukti nuo kasdienio streso ir atkurti vidinę emocinę pusiausvyrą.
Gamtos terapija teigiamai veikia ne tik emocinę, bet ir fizinę savijautą – reguliarus buvimas gamtoje stiprina imunitetą, mažina kraujospūdį bei streso hormonų kiekį organizme.
Ar gamtos terapijai reikalingas specialus pasiruošimas?
Specialaus pasiruošimo nereikia. Užsiėmimai vyksta ramiai, nereikalauja gero fizinio pasirengimo ar specifinių įgūdžių. Svarbiausia – patogi, pagal oro sąlygas pritaikyta apranga bei atvirumas patyrimui. Kartais užtenka tiesiog leisti sau trumpam sustoti ir pabūti lėčiau – su savimi ir gamta.
Kokiais įspūdžiais po gamtos terapijos dalijasi pacientai?
Po užsiėmimų žmonės dažnai sako besijaučiantys ramesni, labiau atsipalaidavę, pastebintys sumažėjusį minčių intensyvumą. Daugeliui tampa netikėtu atradimu, kiek daug galima pamatyti gamtoje, kai jai skiriamas tikras dėmesys.
Dalyviai dalijasi, kad po reguliarių užsiėmimų jų kasdienybėje atsiranda daugiau jautrumo aplinkai – norisi dažniau sustoti, pastebėti gamtos grožį, jos detales, išgirsti tai, kas anksčiau praslysdavo nepastebėta.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Dienos stacionare teikiama ne tik gamtos terapija, bet ir įvairi kita psichoterapinė pagalba.
Registracija tel. 0 607 51282
