Klaipėda 5.3°C
„Jaučiamės pakibę tarp dangaus ir žemės: naujo poliklinikos pastato vis nėra, o į esamą investuoti nenaudinga“, – sako Jūrininkų sveikatos priežiūros centro direktorius Saulius Dabravalskis, vis laukiantis kada gi jų įstaigai bus pastatytas naujas pastatas.
Klaipėdiečių „šimtmečio statybomis“ jau pradėtas krikštyti projektas iki šiol yra dar tik statybų rangovų paieškos stadijoje. Klaipėdos savivaldybei iš naujo paskelbus viešojo pirkimo konkursą dėl Jūrininkų sveikatos priežiūros centro statybos sklype Birutės g. 5 potencialių rangovų pasiūlymų bus laukiama daugiau nei mėnesį.
Įsikūrę bendrabučio pastate
Apie Jūrininkų sveikatos priežiūros centro naują pastatą kalbėti ir svarstyti imtasi dar 2017-aisiais, kai prie šios įstaigos buvo prijungta Klaipėdos stomatologinė poliklinika. Tuo metu tiek dideliam personalo narių skaičiui, tiek ir keliasdešimčiai tūkstančių prie poliklinikos prisirašiusių pacientų buvo reikalingas naujas, patogiai įrengtas pastatas.
„Jau daugiau kaip dvidešimt metų šeimos medicinos paslaugas Jūrininkų sveikatos priežiūros centras teikia bendrabučio tipo pastate. Kad išlaikytume teikiamų paslaugų kokybę, turime nuolat ieškoti vienokių ar kitokių sprendimų. Tai verčia mus tobulėti, augti, būti išradingiems“, – sako S.Dabravalskis, paklaustas, kokią įtaką paslaugų kokybei turi vis nepastatomas naujas poliklinikos pastatas.
Įstaigos vadovas pripažįsta, jog bendrabučio tipo pastatas, be abejonės, nekelia pasitikėjimo nei naujai norintiems prisirašyti pacientams, nei kviečiamiems dirbti gydytojams.
„Bendrabučio tipo, nenaujas pastatas, nuolatinės vienokio ar kitokio pobūdžio techninės avarijos, aukščiau gyvenantys kaimynai taip pat nepagaili staigmenų…“, – kasdienes poliklinikos gyvenimo realijas įvardija direktorius.
Pasak jo, laukiant naujos poliklinikos statybos investuoti į esamą infrastruktūrą ekonomiškai nenaudinga: „Taip ir jaučiamės pakibę tarp dangaus ir žemės: naujo poliklinikos pastato vis nėra, į esamą investuoti nenaudinga. Kad būtume patrauklūs pacientams, turime labai pasistengti, nes konkurencija tarp šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų vis auga.“
Rangovas neatitiko reikalavimų
Dabar jau buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis teigia, jog Jūrininkų poliklinikos projektas perėjo į įgyvendinimo fazę.
„Šiuo metu svarbu užtikrinti, kad sėkmingai būtų įvykdytos viešųjų pirkimų procedūros. Projektą numatoma finansuoti ir ES lėšomis, siekiama subalansuoti finansinius srautus. Šiais metais planuojama pasirašyti sutartį su rangovu bei pradėti darbus“, – tikino A.Dobranskis.
Dar prieš ketverius metus, įvykus architektūriniam konkursui, buvo išrinktas konkurso nugalėtojas – MB „Mes architektai (architektas Dovydas Čipkus), su kuriuo, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, buvo pasirašyta paslaugų sutartis. Projekto ekspertizė gauta – 2022 m. gegužės 27 d., o statybos leidimas – 2022 m. rugpjūčio 21 d.
Kaip tvirtina pašnekovas, pailgėjusią projektavimo darbų trukmę lėmė atsiradę nauji reikalavimai jau pasirašius sutartį.
„Dėl COVID-19 iškilo poreikis karščiavimo klinikai, kuri buvo integruota į šį projektą. Tam reikėjo keisti techninę užduotį bei perplanuoti ir kitas patalpas. Taip pat iškilo poreikis iš žemės sklypo Birutės g. 5, Klaipėdoje, iškelti buitinių nuotekų tinklus, aptarnaujančius pastatus, esančius žemės sklype Bijūnų g. 17, kuriuos patikėjimo teise valdo Klaipėdos universitetas. Tam buvo parengtas atskiras techninis projektas“, – su tuomet vykusiais procesais supažindino A.Dobranskis.
Vėliau, rangos darbų konkursas paskelbtas pernai rugpjūčio mėn. pabaigoje. Kaip pasakojo buvęs administracijos direktoriaus pavaduotojas, vokai atplėšti šių metų sausio 7 d. ir paaiškėjo tai, jog tiekėjas, pasiūlęs mažiausią kainą, neatitiko kvalifikacinių reikalavimų.
„Kitas pasiūlymas ženkliai viršijo suplanuotas lėšas, todėl buvo nuspręsta konkursą nutraukti ir skelbti iš naujo“, – tikslino A.Dobranskis.
Jo nuomone, tai pakankamai sudėtingas projektas. „Projekto sėkmingas įgyvendinimas didele dalimi priklauso nuo techninio projekto kokybės. Kuo geriau jis parengtas, tuo sklandžiau vyksta rangos darbai. Projekto įgyvendinimo trukmę daugiausiai lėmė techninio pobūdžio problemos, kurias reikėjo spręsti projektavimo eigoje, bet ne politiniai sprendimai“, – pokalbį užbaigdamas sakė A.Dobranskis.
Neprarandantys tikėjimo
Pasiteiravus, ar poliklinikos personalas dar turi kantrybės laukti, kol galės persikelti į naujas patalpas, S.Dabravalskis patikina: „Turime svajonę, tikime ja, kad ir kaip kartais sunku – neprarandame vilties. Manome, kad Klaipėdos miestui reikalingas stiprus viešasis sektorius, teikiantis šeimos medicinos paslaugas, tai įrodėme ir pandemijos metu nuolat teikdami miestiečiams asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įkurdami vakcinacijos centrą ir organizuodami jo veiklą. Tikime, kad po mėnesio, įvykus viešojo pirkimo konkursui, ledai pajudės.“
Visgi, nori nenori, dažnam klaipėdiečiui kyla klausimas: kokios galimos priežastys, lėmusios taip ilgai užtrukusį projektą ir iki šiol neprasidėjusias statybas?
„Manau, kad visi turime pagalvoti, ką galime padaryti šiandien, kad šis projektas įgautų vis didesnį pagreitį“, – optimistine gaida pokalbį baigia Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojas S.Dabravalskis.
Komentaras
Klaipėdos miesto savivaldybės meras Arvydas Vaitkus:
- Nuodugniai išsiaiškinsiu, kas buvo daroma, kad ši poliklinika, numatyta Birutės gatvėje, būtų pastatyta. Kodėl tas procesas neįvyko? Buvo kalbama apie tai, jog brangsta statybinės medžiagos, kad projektas išbrango nuo kažkada svarstytų 2-3 mln. eurų iki 10 mln. eurų. Po to girdėjau kalbų, kad 10 mln. eurų gali neužtekti, gali kainuoti vos ne dvigubai – 20 mln. eurų.
Pats prieš porą metų lankiausi Jūrininkų poliklinikoje dėl profilaktinio patikrinimo. Pačios patalpos kaip ir atrodė tvarkingos, tačiau puikiai suprantu, kad turint už lango XXI a. ir siekiant gerinti pirminių paslaugų teikimą, reikėtų kalbėti apie naują kokybę ir suteikiant žmonėms galimybes tiek patekti, tiek būti aptarnautiems pagal šiandienes technologijas ir šiandienes medicinos personalo kompetencijas. Daugiau turbūt galėčiau atsakyti į klausimus, kokią strategiją turi būti sveikatos sistemoje. Manau, kad tokios strategijos nėra. O neturint strategijos kalbėti apie vieno arba kito objekto statybą, manau, reikia atsargiai. Norėčiau išgirsti ne tik administracijos darbuotojų, bet ir šių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų nuomonę ir nuostatas, kaip jie vertina situaciją. Tik tada priiminėti galutinius sprendimus.
