Seimas ketvirtadienį galutinai atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamo periodinio testavimo – darbuotojai, kurie nevakcinuoti ir nepersirgę COVID-19, patys susimokėti už privalomus testus turės nuo gruodžio. Po žodžių mūšio su opozicija valdančioji dauguma pademonstravo vieningumą – surinko 73 balsus iš 141.
Seimas apsisprendė dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų –periodiniai tyrimai bus atliekami darbuotojo lėšomis arba, jei taip nuspręstų darbdavys, darbdavio lėšomis nuo gruodžio 1 dienos.
Už tai, kad įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, o prezidento veto – atmestas, balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 57 parlamentarai, o susilaikė – 4. Įstatymui priimti buvo reikalingas bent 71 parlamentaro balsas.
Palyginimui, teikiant prezidento dekretą Seime, jam balsų dauguma nepritarė 68 parlamentarai.
Opozicija ir argumentais ir statute numatytomis procesinėmis priemonėmis bandė valdantiesiems sukliudyti.
„Galime pasveikinti valdančiuosius. jūs esate konstitucinių teisių okupantai, ir žmonės su jumis turėtų elgtis kaip su okupantais“, – po balsavimo rėžė Valius Ąžuolas.
„Daugybė studentų, kurie visą gyvenimą taupė mokslui, turės jį mesti todėl, kad nesusimokės už tuos jūsų testus nubalsuotus“, – pyko Dainius Kepenis.
Darbietis Mindaugas Puidokas rėžė, kad praktika ydinga, diskriminuoja ir pažeidžia žmonių teises: „Aš tikiu, kad Lietuvoje sulauksime tos dienos, kai šitas veiksmas, segreguojant žmones, juos diskriminuojant, bus įvertintas teisiškai, ir visi, kurie pasisakė už tai, bus atitinkamai įvertinti teismo“.
Protokolui parlamentaras Valdas Rakutis taip pat pasiprašė įskaityti papildomą balsą už.
Valdantieji ir opozicija laikėsi kardinaliai priešingų pozicijų
Valdančiosios daugumos ir opozicijos argumentai buvo priešingi vieni kitiems.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė skaičiavo, kad penktadienį bus lygiai mėnuo, kai Seimui buvo pateiktas įstatymo projektas, kuris Vyriausybės siūlymu buvo pateiktas skubos tvarka.
„Jau beveik išeikvotas visas laikas, kuris buvo paliktas pasiruošti tiek patiems darbuotojams, tiek darbdaviams“, – kalbėjo M. Lingė ir stebėjosi, kad netgi G. Nausėda savo veto pateikė paskutinę termino dieną. Jis vadino iliuzija, kad testai nuo kažko apsaugo ar yra tokia pati alternatyva kaip vakcina: „Raginu kuo daugiau pandemijos tema kalbėti vieninga kalba, įsiklausant į tikrų, o ne pseudo mirties kultūrą atstovaujančių ekspertų nuomones“.
Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad darbuotojai šiandieną tampa įkaitais nesibaigiančios kovos tarp Seimo daugumos ir prezidento G. Nausėdo. Jis skaitė Konstituciją, kuriai kiekvienas parlamentaras yra prisiekęs.
„53 straipsnis prasideda: valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Na ir Lietuva stodama į ES prisiėmė pareigą vykdyti Tarybos direktyvas. 1989 metų birželio 12 d. direktyva, 6 str, 5 punktas aiškiai pasako: jokiu būdu negalima reikalauti, kad už priemones ,susijusias su darbuotojų sauga, higiena, sveikata darbe, mokėtų darbuotojai“, – vardijo A. Sysas.
Jis pabrėžė, kad vakcinavimas yra savanoriškas ir turėtų išlikti principas, kad visi piliečiai yra lygūs.
„Valstybės rankose ir vakcinavimas, ir informavimo kampanija, ir dezinformavimo paneigimas, dabar einama tokiu keliu – ai, jeigu taip, jei jūs nenorite, jei turite kitokią nuomonę, tada būkite nubausti ir mokėkite“, – kalbėjo parlamentaras.
Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas vertino, kad valdantieji negirdi kvietimų dialogui, o priešingai, gilina konfliktą naujais ribojimais. Jis manė, kad valdantieji bet kokia kaina nori įrodyti savo teisumą.
„Negalimybių pasas nuo gruodžio pabaigos įvedamas visiems nuo 12 metų norintiems naudotis neteisėtai apribotomis paslaugomis“, – stebėjosi M. Puidokas ir toliau daugiausia apžvelgė įvairiausius gydymo būdus ar kitas alternatyvas, kaip galėtų būti valdoma pandemija ar gydomi pacientai.
M. Puidokas kvietė palaikyti prezidento veto ir įstatymo pataisas atmesti.
„Nelaikau to konfrontacija, arba mes nenorime konfrontuoti, tačiau štai vetuotas įstatymas be jokių pasiūlymų, pataisymų, kurie galėjo būti“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Jis siūlė užkasti karo kirvius, susitaikyti, kalbėtis ir klausytis.
„Neįtikina ir nesukelia vienybės jausmo Lietuvoje, kai prezidento patarėja pasakė, kad ne žmonės, kurie atsisakė vakcinuotis, yra kalti. Na suprask, kažkas kaltas. Kaip čia iš tribūnos pasakė – valstybė turi įtikinti. Na aš nemanau, kad valdžia, kuri nuolatos sako, kad vakcinavimas yra pagrindinis būdas kovoti su pandemija, kažko nepadarė“, – vertino E. Gentvilas.
Valstietis Dainius Kepenis rėžė, kad per mažai dėmesio skiriama imuniteto stiprinimui apskritai, galimybių pasą vadino vergo pasu. Jis siūlė traukti bokso pirštines susdėtus trys prieš trys.
„Būdavo laikai, kai garbingi žmonės kviesdavo į dvikovas, o dabar tik vienas su kitu pliurpiam. Ir aš esu su jumis pasirengęs pasikalbėti vyriškai. Tikrai palaikau prezidento veto, sveikinu, mūsų prezidentas atitinka Lietuvos sveikuomnės principus ir aš džiaugiuosi, kad mes tokį prezidentą turime“, – kalbėjo D. Kepenis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė klausė, ar priimdami teisės aktą nesusirgs daugiau žmonių, ar tai neprieštarauja darbuotojų saugos įstatyme, ar nebus padaryta daugiau žalos.
„Užduokime klausimą, ar viską padarė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM): kur tyrimai, kur analizė, dėl kokios priežasties šiandien taip auga būtent sergamumas? Kokių priemonių be privalomo testavimosi ir skiepijimosi dar pasiūlė SAM. Tikrai norėčiau išgirsti iš pačios ministerijos“, – kvietė nepritarti ir siūlyt kitas priemones L. Nagienė.
Konservatorius Audrius Petrošius tikino, kad gyventojams pasirinkimo teisės garantuotos.
„Turite teisę į nemokamą vakciną, nes kito moksliškai pagrįsto kelio užbaigti pandemiją dar niekas neparodė. Tačiau turite ir kitą teisę – nesivakcinuoti, tačiau testuotis savo lėšomis. Už savo pasirinkimus turime mokėti“, – siūlė A. Petrošius ir pabrėžė, kad jau daugiau nei 65 proc. žmonių yra pasiskiepiję.
Justas Džiugelis lygino, kad mažamečiui vaikui bėgant į degantį laužą, jis pagaunamas už rankos ir subaramas, kad taip elgtis negalima.
„Aš manau, kad pandemija ir yra degantis laužas, ir jei mes dabar nesudrausminsime tų kolegų, kurie dėl vienokių ar kitokių asmeninių įsitikinimų nenori skiepytis, ir taip kenkia visai visuomenei, mes elgsimės neatsakingai. Aš kviečiu nustoti trypčioti“, – kalbėjo J. Džiugelis.
Konservatorius Audrius Petrošius tikino, kad gyventojams pasirinkimo teisės garantuotos.
„Turite teisę į nemokamą vakciną, nes kito moksliškai pagrįsto kelio užbaigti pandemiją dar niekas neparodė. Tačiau turite ir kitą teisę – nesivakcinuoti, tačiau testuotis savo lėšomis. Už savo pasirinkimus turime mokėti“, – siūlė A. Petrošius ir pabrėžė. Kad jau daugiau nei 65 proc. žmonių yra pasiskiepiję.
Dar D. Kepenis pasidalijo, kad turėjo susimokėti 250 eurų baudą už tai, kad „dusdamas nusiėmė kaukę“ teatre.
„Susimokėjau 250 eurų, kadangi, man sakė kolegos, tu pats priėmei įstatymus, tu pats ir laikykis“, – kalbėjo D. Kepenis.
Konservatorius Kęstutis Masiulis tikino, kad už skiepijimą yra atsakinga Vyriausybė: „Gal leiskime vyriausybei veikti ir neprimetinėti jai atsakomybei, jei jai neleidžiama veikti. Tada prezidentui krenta atsakomybė“. „Įdomiai čia svarstome – kalbame apie santarvę, bet siūlome vienas kitam duoti į snukį, gražu, Kita vertus, aš kartais vat klausausi opozicijos, ir suprantu, kad reikia daryti viską priešingai negu sako valdantieji“, – apibendrino konservatorius Andrius Navickas.
Prieš svarstymą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga naudojosi statute numatytomis galimybėmis atidėti klausimo svarstymą, tačiau atidėti klausimą kitam posėdžiui nebebuvo galimybės – naudojosi teise prašyti trumpos pertraukos.
„Frakcijos vardu norime paprašyti pusės valandos pertraukos“, – pradėjus klausimą svarstyti prašė buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Seime prezidento Gitano Nausėdos veto ir argumentai buvo pateikti praėjusį ketvirtadienį, tačiau Seimas apsisprendė prezidento nepalaikyti ir grąžintą pataisą dėl mokamų COVID-19 testų darbuotojams svarstyti iš naujo. Tuomet ir Seimo valdantieji, ir opozicija pasigedo konkrečių prezidento siūlymų, tačiau opozicija vieningai palaikė prezidento veto.
Anksčiau Seime prezidento dekrete išsakytus pasiūlymus svarstė Sveikatos reikalų komitetas, ir čia balsų buvo po lygiai: 6 – už, 6 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Sprendimą nepritarti nulėmė komiteto pirmininko Antano Matulo balsas.
„Kadangi nepasikeitė nei epidemiologinė situacija Lietuvoje, nei Vyriausybės pandemijos valdymo strategija, komiteto suformuota išvada – įstatymo projektą reikėtų siūlyti svarstyti Seimui be pakeitimų“, – komiteto išvadą pristatė konservatorė Jurgita Sejonienė.
Įsigalios gruodžio 1 dieną, tuštins kišenes
Seime priėmus įstatymo pataisą, prievolė periodiškai testuotis už nuosavas lėšas neskiepytiems nuo COVID-19 ir nepersirgusiems darbuotojams atsiranda nuo gruodžio 1 dienos. Kas 7-10 dienų privalomai tikrintis, ar neserga COVID-19, turi tie darbuotojai, kurie nepasiskiepiję ar nepersirgę COVID-19 ir neturi imuniteto, bei dirba tose srityse, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė.
Tai apima ne tik medikus, bet ir įvairias kitas veiklas, pvz., gamybos, prekybos, viešojo maitinimo, pramogų ir kitų sektorių darbuotojus. Iki šiol tokie testai buvo apmokami iš valstybės biudžeto.
Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau vertino, kad valstybei testų kompensavimas kainuoja 19 mln. eurų per metus – šios lėšos būtų sutaupytos, jei darbuotojai už testus susimokėtų patys.
Ministerija vertino, kad vieno testo kaina galėtų siekti apie 13 eurų, o per mėnesį reikėtų bent trijų tokių testų. Tačiau antigeno testų kainos laboratorijose prasideda nuo 20-ies eurų, anksčiau rašė „Delfi“.
Per mėnesį reikia bent 3 tokių testų, ir tai kišenę, priklausomai nuo kainos, per mėnesį gali patuštinti 40-100 eurų.
Pasitikrinti, ar neserga COVID-19 liga, tiek prieš pradedant darbą, tiek atlikti privalomą periodinį testavimas kas 7-10 dienų jau dirbant, turi viešojo maitinimo sektoriaus, mažmeninės prekybos veiklos, laisvalaikio ir (ar) pramogų paslaugų teikimo (baseinų ir pirčių paslaugos, žaidimo kambarių, šokių, diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla) sričių darbuotojai.
Šiuo metu periodinis testavimas kas 7-10 dienų dėl COVID-19 ligos privalomas ir šių veiklų bei sričių atstovams:
- asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla; socialinės paslaugos ir veikla; švietimo paslaugos ir veikla;
- laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
- vaistinių darbuotojų veikla;
- krovinių tarptautinio vežimo veikla;
- viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
- viešojo administravimo subjektų veikla;
- profesinė karo tarnyba;
- veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais); gamybos įmonių darbuotojų veikla.
Numatyta išimtis darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų – jiems testai būtų apmokami iš valstybės biudžeto.
Pataisoje taip pat numatyta prievolė darbuotojams darbdavio prašymu pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad gautas neigiamas testo atsakymas, arba darbuotojas yra paskiepytas, arba persirgęs, arba negali skiepytis dėl medicininių kontraindikacijų.
