Pirmą kartą Vakarų Lietuvoje atlikta reta operacija sugrąžino pacientą į pilnavertį gyvenimą

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas gastroenterologas Arūnas Kančauskas 55-erių metų pacientui atliko rektovezikalinės fistulės uždarymo operaciją. Tokios operacijos – itin retos. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, o ir Vakarų Lietuvoje ji atlikta pirmą kartą.

Fistulės (kanalų atsiradimas tarp kūno dalių) gali atsirasti įvairiose kūno vietose, tokiose kaip šlapimo pūslės, išangės, virškinamojo trakto, makšties, odos.
Rektovezikalinės fistulės atveju, dėl patologinio proceso, susidaręs kanalas yra tarp tiesiosios žarnos ir šlapimo pūslės.
Šių fistulių atsiradimą dažniausiai lemia tokios priežastys, kaip: optinis kolitas, Krono liga, storosios žarnos divertikulitai, kolorektalinis vėžys ar kiti tumorai. Taip pat fistulės gali formuotis ir po dubens organų spindulinio gydymo, dubens traumų ar po prostatos šalinimo operacijų. Būtent pastaroji priežastis ir lėmė fistulės susidarymą ponui Vidmantui.

Dėl onkologinio susirgimo prostata pacientui buvo pašalinta prieš daugiau kaip keturis mėnesius. Praėjus savaitei po operacijos per išangę pacientui pradėjo tekėti šlapimas, pasireiškė iki 38 laipsnių temperatūra, skaudėjo pilvo apačią.
„Naktį į tualetą eini vos ne kas valandą, bet šlapimo išsiskiria mažai, pagrinde viskas išeina per išangę, labai nemalonu. Dėl kylančių uždegimų urologas skyrė antibiotikus, temperatūrą numušdavo vaistais, bet atsirado daugiau bakterijų rūšių“, – apie varginančią būklę pasakojo ponas Vidmantas.
Dėl pilvo maudimo, karščiavimo ir dažno šlapimo skyrimosi per išangę, perštėjimo išangės srityje, skausmingo dažno noro tuštintis (4-5 kartus per naktį) pacientas atvyko konsultacijai į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Atlikdamas storojo žarnyno endoskopinį tyrimą, ties anorektaline linija gastroenterologas Arūnas Kančauskas aptiko apie 4 mm angą iš kurios skyrėsi balzganas skystis (šlapimas).
„Dėl uždegiminių pakitimų žarnyno sienelės išplonėjo ir pratrūko, dėl to žarnyno turinys patenka į šlapimo pūslę ir atvirkščiai: iš šlapimo pūslės šlapimas bėga į tiesiąją žarną“, – aiškina gydytojas A. Kančauskas.

Gastroenterologo teigimu, gydyti tokią patologiją – sunku, nes fistulės susidarymo vietoje susidaro sąaugos. Operacinis gydymas taip pat yra apsunkintas, galimas sfinkterio pažeidimas, kuris pasireiškia išmatų nelaikymu. Naujausias gydymo būdas, pasak A. Kančausko, yra fistulės uždengimas specialiais metaliniais spaustukais. Tokios operacijos retos, nes reta ir pati patologija, pasitaikanti nuo 0,1 iki 10 proc.
Kadangi ponui Vidmantui konservatyvus gydymas nepadėjo, gastroenterologas priėmė sprendimą taikyti naują gydymo būdą – endoskopiniu būdu per tiesiąją žarną uždaryti fistulę, naudojant Ovesco klipsą (spaustuką).
Toks gydymo metodas, pasak gydytojo A. Kančausko, yra mažai invazinis, neskausmingas, procedūra trunka apie 30 min. Po operacijos paciento atsistatymo periodas – labai trumpas, nereikalaujantis ilgalaikio gydymo stacionare.
„Kurį gydymo būdą taikyti – uždaryti fistulę spaustukais ar atlikti chirurginę invazinę operaciją, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, įvertinus fistulės dydį, aplinkinių audinių pažeidimo laipsnį, gretutines ligas ir operacinio gydymo riziką“, – sako gastroenterologas Arūnas Kančauskas.

Naują gydymo metodą Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pirmą kartą pritaikęs gydytojas gastroenterologas Arūnas Kančauskas pacientui grąžino pilnavertį gyvenimą. Po operacijos pacientas jaučiasi puikiai, jam išnyko visi buvę nemalonūs simptomai.