Klaipėda 4.4°C
Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojai pastebi, kad tam tikri pomėgiai, įpročiai gausina jų pacientų gretas. Kartais šioms problemoms spręsti prireikia ir operacijos.
Vis dažniau specialistų pagalbos prireikia ir pajūryje taip mėgstamų pomėgių atstovams – aitvaruotojams, nardytojams ir buriuotojams.
„Vasaros sezono metu padaugėja vandens sporto mėgėjų, kuriems staiga atsiranda ausies skausmai, patinimai bei pablogėja klausa. Dėl per didelės drėgmės išorinės ausies kanale prasideda landos uždegimas, ausies landa užburksta ir sutrinka žmogaus gyvenimo kokybė“, – pasakoja gydytoja J. Diržauskienė.
Skyriaus vedėja paaiškina, kad ausis nėra pritaikyta šalčiui ar vėjui. Ilgainiui dėl nepalankių oro sąlygų ausis ginasi, landoje užaugindama kaulines išaugas, kurios saugo būgnelį nuo pažeidimų. Kaulinė išauga susiaurina ausies landos spindį. Tada išspręsti problemą padeda tik operacija.
Pavojaus signalas – užkimęs balsas
Otolaringologė J. Diržauskienė pasakoja, kad po pirmojo karantino buvo gerokai išaugęs užkimusių pacientų srautas. Prikimęs balsas – vienas pirmųjų onkologinės ligos požymių.
„Jei užkimimas nepraeina ilgiau nei dvi savaites, žmogus turėtų pasirodyti otolaringologui dėl galimo gerklų vėžio. Kartais net kalbėdamasi telefonu pastebiu, kad žmogaus balsas skamba įtartinai. Kai atsiranda skausmas, onkologinės ligos vystymosi procesas jau būna pažengęs“, – aiškina gydytoja.
Respublikinė Klaipėdos ligoninė vienintelė regione turi aukštos raiškos videolaringostroboskopą su NBI funkcija. Šis įrenginys padeda aptikti net mažiausius gerklų gleivinės kraujotakos pakitimus, leidžiančius įtarti ankstyvąją onkologinės ligos pradžią.
Įsigijo modernią surdokamerą
Pasak LOR skyriaus vedėjos, ūžesys ausyse arba staigus klausos susilpnėjimas – tai labai svarbus signalas, skatinantis nedelsiant kreiptis pagalbos į ausų, nosies, gerklės gydytoją. Gavus šeimos gydytojo siuntimą, svarbu atlikti audiologinį paciento ištyrimą.
Jau netrukus, vasario mėnesį, šis tyrimas ligoninės Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus pacientams bus atliekamas modernioje surdokameroje – tai garsui nepralaidi kamera, primenanti mažytę garso studiją. Šis tyrimas leidžia objektyviai ištirti klausos sutrikimus.
Iki tol ligoninė naudojo vieną surdokamerą, įrengtą stacionare, tačiau atsiradus naujiems reikalavimams dėl pacientų srautų atskyrimo įsigyta dar viena – kur kas modernesnė ir naujesnė, skirta būtent ambulatoriniams pacientams.
Tikslumas – itin svarbus
Moderni aparatūra leidžia anksti aptikti ligas, jas šalinti, tačiau be profesionalių specialistų ji būtų nieko verta. Respublikinė Klaipėdos ligoninė ne vienerius metus garsėja puikiais, profesionaliais LOR gydytojais, kurie Vakarų Lietuvos ir Žemaitijos regione teikia visas otolaringologines paslaugas. Kaip pavyksta išlaikyti aukštai iškeltą kartelę ne vienerius metus?
Pasak vedėjos J. Diržauskienės, visi skyriaus specialistai nuolat tobulėja, gilina žinias, mokosi ir kelia kvalifikaciją, nes mokslas nuolat eina į priekį ir net mažytis stabtelėjimas žinių atžvilgiu gali nublokšti žemyn. Tiesa, pandemija pakoregavo situaciją – dauguma mokymų ir konferencijų vyko nuotoliniu būdu.
Vienas iš skyriaus specialistų,otolaringologas M. Maslovas neseniai grįžo iš Kylyje, Vokietijoje, gyvai organizuotų kursų apie sinusų chirurginį gydymą.
„Buvo galima tiesiogiai stebėti sinusų operacijas ir operuojantiems gydytojams tiesioginės transliacijos metu užduoti klausimus, taip pat galėjome pagilinti žinias mokydamiesi su biologiniais preparatais, patobulinti operacijos techniką. Chirurgams tai itin svarbu. Mūsų darbe svarbus preciziškumas, tad tokie kursai darbe leidžia jaustis laisviau ir saugiau“, – pasakoja otolaringologas M. Maslovas.
Gydytoja J. Diržauskienė kolegai paantrino: „Chirurgui labai svarbu jausti ribą. Sinusai yra veido srityje, kur šalia labai nedideliame plote išsidėstę daug svarbių organų (akys, smegenys), nervai, kraujagyslės, tad vienas neatsargus judesys gali brangiai kainuoti. Labai svarbu kuo didesnis radikalumas ir kuo mažesnė intervencija. Žodžiu, operuojant svarbu gauti kuo geresnį rezultatą, kuo mažiau traumuojant pacientą.“
Pasak gydytojų, šis principas tinka ne tik operuojant sinusus, bet ir atliekant visas ausų, nosies ir gerklės operacijas.
Kada reikia sinusų operacijos?
Sinusų operacijos prireikia, kai pasireiškia ūmaus sinusito komplikacijos, kai gydymas vaistais būna neefektyvus arba sergant lėtiniu sinusitu.
„Saugiai pašalinti polipus iš sinusų padeda endoskopas, gerokai padidinantis vidinių struktūrų vaizdą ir leidžiantis radikaliai bei saugiai atlikti operaciją“, – aiškina gydytoja J. Diržauskienė.
Sinusų operacijos kartais prireikia ir dėl kraujavimo iš nosies, ypač kai jis kelia grėsmę paciento sveikatai.
„Net mums patiems kartais sudėtinga suvaldyti kraujavimą iš nosies – kraujas teka nesustabdomai. Pacientą tenka operuoti, kad rastume gilumoje esantį kraujavimo šaltinį – tik taip galime jį sustabdyti. Tam naudojamas endoskopas, leidžiantis pamatyti net pačias mažiausias organizmo dalis bei struktūras“, – pasakoja otolaringologas M. Maslovas.
Atkuria ašarų nutekėjimą
M. Maslovas pirmasis Vakarų Lietuvoje prieš kelerius metus pradėjo atlikti ašarų nutekėjimą atkuriančias operacijas. Pacientų atsiliepimai rodo, kad ši problema yra aktuali nemažai daliai regiono gyventojų, iki tol nežinojusių, kur ieškoti pagalbos.
„Sulaukiame išties nemažai tokių pacientų, kuriems nebereikia važiuoti į Vilnių ar Kauną, – patvirtina chirurgas. – Šiuos pacientus dažniausiai atsiunčia akių ligų gydytojai. Anksčiau ši operacija buvo daroma atliekant pjūvius išorėje, prie akies. Dabar ašarų nutekėjimo problema išsprendžiama operuojant endoskopu, kuris įvedamas per paciento nosį.“
Ašaros akyse kaupiasi nuolat: sudaro apsauginį akies sluoksnį, drėkina, turi įtakos refrakcijai – akies gebėjimui laužti šviesos spindulius. Kol nėra sutrikimų, žmogus tiesiog nieko nejaučia – ašaros nuteka per latakus į nosies ertmę. Šis natūralus procesas gali sutrikti dėl daugybės įvairių priežasčių.
„Ne visas ašarų nutekėjimo problemas galima išspręsti chirurginiu būdu, todėl labai svarbus bendradarbiavimas su oftalmologais. Pagalbos į kolegas šie pacientai ir kreipiasi pirmiausia“, – atkreipė dėmesį M. Maslovas.
Vietinės nejautros atsisakė
Pasak skyriaus vedėjos J. Diržauskienės, seniau dauguma operacijų buvo atliekamos pacientui pritaikius vietinę nejautrą. Ne vienas vyresnės kartos žmogus su siaubu iki šiol prisimena, kaip buvo šalinti adenoidai, pritaikius tik tokį nuskausminimą. Dabar dažniausiai dėl paciento saugumo ir komforto skiriama bendra nejautra.
„Šiais laikais pats svarbiausias kriterijus – skausmas. Nė vienas nenori, kad jam skaudėtų. Be to, kiekvienas prieš operaciją patiria didžiulį stresą. Operacinėse – saugiausia ir moderniausia aparatūra, technika, narkozei naudojamos saugios medžiagos“, – pasakoja vedėja.
Pasak gydytojos J. Diržauskienės, pooperaciniu laikotarpiu taip pat labai svarbus skausmo valdymas. Be to, 10 dienų po operacijos pacientas būna lengvai pažeidžiamas ir neatsparus infekcijoms, tad privalo save saugoti.
Specialistai įsitikinę, kad ne tik po operacijos, bet visą gyvenimą žmogus privalo rūpintis savo sveikata.
Sveikata – ir paciento rankose
Otolaringologai atkreipia dėmesį, kad nemažai pacientų, bendradarbiaudami su gydytoju, savo sveikatos bėdas gali išspręsti patys.
„Sulaukiame daug pacientų dėl refliukso, kurie skundžiasi gerklės skausmu, deginimu, krenkštimu, kąsnio pojūčiu gerklėje. Pakeitus gyvenimo būdą, sureguliavus mitybą, šių nemalonių pojūčių galima atsikratyti ir pačiam“, – tikina gydytojas M. Maslovas.
LOR skyriaus vedėja prisiminė pacientą, kuriam buvo suplanuota operacija dėl knarkimo. Laukdamas jos, pacientas per mėnesį atsikratė 10 kilogramų ir knarkimas dingo.
„Taip, sureguliavus kūno masės indeksą, gali pavykti išvengti operacijos“, – patvirtina gydytoja.
