Naujas genetinis tyrimas – gimdos vėžio pooperacinio gydymo optimizavimui

Klaipėdos universiteto ligoninė pirmoji šalyje įdiegė naują gimdos (endometro) vėžio molekulinės patologijos žymenų tyrimą. Ligoninės genetikai atlieka naviko DNR tyrimą, tiriant specifinį pokytį – mutacijas POLE gene. Pasak medikų, ši naujovė – reikšmingas pasiekimas vertinant diagnozuoto vėžio prognozę, nes leidžia optimizuoti pooperacinį gydymą.

Ligoninės medikai gimdos vėžio ištyrimą atlieka pagal tarptautines rekomendacijas: patologui patvirtinus gimdos vėžio diagnozę, genetikai analizuoja naviko DNR ir tiria mutacijas  POLE gene.

Kaip paaiškino filialo „Klaipėdos ligoninė“ Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja gydytoja genetikė doc. dr. Jūratė Gruodė, šis genas koduoja specifinę DNR polimerazę – fermentą, kuris sintetina DNR seką ir taiso DNR pažaidas.

„Įvykus geno mutacijai, paliekamos DNR pažaidos, kurios daro įtaką vėžio vystymuisi. Nustatytos mutacijos POLE gene yra geros naviko prognozės žymuo. Jeigu POLE genas nemutuotas, atliekami mikrosatelitų, žymenų, kurie vertina genetinių pokyčių mechanizmo išsiderinimą, stabilumo ir p53 baltymo, vieno svarbiausių organizmo „sargų“ nuo vėžio, tyrimai. Remiantis šiais tyrimais, sudaromas tolimesnis gydymo planas. Prognostiniai biožymenys apibūdina ligos eigos sunkumą, nepriklausomai nuo taikomo gydymo. Predikciniai biožymenys numato atsaką į specifinį gydymą“, – pasakojo J. Gruodė.

Pasak specialistės, ši nauja genetinio tyrimo schema pritaikyta atliepiant ligoninės klinikinį poreikį bei tarptautines rekomendacijas. Diegiant naują metodą, Klaipėdos universiteto ligoninės Patologijos ir Molekulinės genetikos diagnostikos skyrių komanda rėmėsi Europos medicinos onkologų draugijos rekomendacijomis.

 „Analizavome mokslines publikacijas, pritaikėme mokslinių tyrimų rezultatus, taip pat pasitelkėme įgytas žinias tarptautinėse konferencijose ir ilgametę darbo pratiką. Diegiant naują metodą, aktyviai bendradarbiavome su gydytojais patologais, ginekologais, onkologais“, – pasakojo gydytoja genetikė, akcentuodama komandinio darbo rezultatus.

Medikės teigimu, įstaigos Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriuje molekulinių žymenų tyrimai atliekami ir naudojami kasdienėje onkologo praktikoje daugelyje onkologijos sričių – tiriant melanomos, plaučių, krūties, žarnyno ir kitų piktybinių navikų DNR.

 „Onkologijoje molekuliniai žymenys yra svarbūs, nes padeda nustatyti naviko piktybiškumą ir parinkti optimalų ir kiekvienam pacientui individualų gydymą“, – tyrimų svarbą akcentavo J. Gruodė.