Klaipėda 4°C
"Ši ligoninė ir vėl pastatė mane ant kojų", - tokiais žodžiais prabilo gerai žinomas klaipėdietis, buvęs Klaipėdos universiteto legendinio šokių ansamblio „Žuvėdra“ šokėjas, kone dešimtmetį skynęs pergales pasaulio bei Europos čempionatuose, Mindaugas Širka, aplankius jį po operacijos.
„Respublikinė Klaipėdos ligoninė jau ne pirmą kartą pastato mane ant kojų, todėl atsitikus nelaimei kreipiausi į šios ligoninės medikus, kurie man ir vėl padėjo. Prieš operaciją girdėjau įvairių nuomonių, nelabai tikėjau ir aš, bet štai – po truputį jau bandau vaikščioti. Esu laimingas ir nuoširdžiai dėkoju Neurochirurginio skyriaus gydytojui Linui Jonušui ir visam personalui. Ačiū jiems, nes dabar vėl galiu svajoti ir kurti ateities planus: norėčiau tapti šokių mokytoju“, – jaudindamasis kalbėjo Mindaugas Širka.
Nugaros skausmus vyras kentė apie du dešimtmečius, tačiau operuoti gydytojai neskubėjo ir gydė kitais būdais. Vis dėlto po prieš kelias savaites patirtos traumos, kai Mindaugas nukrito ant nugaros ir skausmai tapo nebe pakeliami, medikai nusprendė, kad operacija – vienintelė išeitis pastatyti vyrą ant kojų.
„Buvo atlikta stuburo operacija, vadinama interlaminektomija mikrodislektomija dėl susiformavusios tarpslankstelinės disko išvaržos, kitaip sakant kremzlės plyšimo, kurios atitrūkę gabalėliai stuburo kanale suspaudė šalia praeinančią nervinę šaknelę ir sukėlė labai stiprius kojos skausmus, jos tirpimą, pėdos nusilpimą“, – pasakojo buvusį garsų šokėją operavęs neurochirurgas Linas Jonušas.
Tokios operacijos Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurochirurgijos skyriaus stuburo chirurgijoje – kasdieniškos, tačiau tikrai ne kiekvieną pacientą skubama guldyti ant operacinio stalo. Pasak neurochirurgo L. Jonušo, operuojama tik gerai įvertinus operacijos būtinumą, priežastį ir jos pašalinimo sėkmę. Priklausomai nuo išvaržos pašalinimo sudėtingumo, operacija trunka apie 30 – 40 minučių ar virš valandos. Naudojant modernią įrangą – operacinį ,,Carl Zeiss“ mikroskopą, greitaeigį elektrinį grąžtą, operacinius instrumentus bei kitas priemones, pašalinama ta dalis tarpslankstelinės kremzlės, kuri kėlė nervinės šaknelės suspaudimą.
Kodėl atsiranda stuburo išvarža
Nejudrus gyvenimo būdas, viršsvoris, sunkių daiktų kilnojimas, pasak gydytojo L. Jonušo, be abejo įtakoja šios ligos atsiradimą, tačiau labai tikėtina, kad pagrindinė kliniškai išreikštos stuburo tarpslankstelinio disko degeneracijos priežastis yra paveldėjimas, kaip ir širdies kraujagyslių ligų atveju.
Pasireiškus skausmams nugaroje, kojoje, pirmiausia taikomas konservatyvus gydymas – skiriami vaistai, reabilitacinis gydymas, atliekamos skausmo blokados ir tik tuomet, jeigu minėtos priemonės efekto neduoda ir žmogų vargina nepakeliamas skausmas, vystosi kojos paralyžius, jam pasidaro sunku judėti, apsitarnauti, išsimiegoti ir, atlikus diagnostinę stuburo kompjuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tyrimą, matoma išvarža, sukelianti nervinės šaknelės ar nugaros smegenų maišo, kuriame randasi nerviniai pluoštai, suspaudimą, tik tuomet siūloma operacija.
Tiksliai nustačius neurokompresijos priežastį, paprastai disko išvaržos pašalinimo operacijos būna sėkmingos, po jų jau sekančią dieną pacientas su neurochirurgo, medicinos slaugės ir kineziterapeuto pagalba keliamas iš lovos, statomas ant kojų ir pradeda vaikščioti. Kad būtų tvirčiau – su ortopedine vaikštyne, taip pat naudojamas juosmenį sutvirtinantis ortopedinis korsetas. Pacientą konsultuoja reabilitologė, pradedamas reabilitacinio gydymo pirmas etapas, skiriama gydomoji mankšta, masažas, fizioterapija.
Ligoninėje pacientas praleidžia 5-7 dienas, vėliau, sugijus operacinio pjūvio žaizdai, sumažėjus skausmui, pacientui sustiprėjus, jis po reabilitologės konsultacijos yra nukreipiamas tolesniam stacionariniam reabilitaciniam gydymui į reabilitacijos įstaigą.
Atsistatymas gali užtrukti
Buvęs garsus šokėjas M. Širka jau po operacijos nebejautė jį varginusių skausmų, tačiau kojos tirpimo jausmas išliko.
„Kojos tirpimas vystosi dėl to, kad nervinė šaknelė, kurį laiką tarpslankstelinio disko išvaržai spaudžiant, apmiršta ir jos atsistatymas vyksta lėtai ir priklauso nuo žmogaus gyvybinių resursų. Nuo kiekvieno žmogaus kūno individualiai priklauso kiek tai užtruks, kaip žmogaus organizmas sugebės atstatyti nervinę struktūrą, nervinę šaknelę, todėl tirpimas gali išlikti dar kurį laiką, kartais iki metų ar dvejų. Kai kuriais atvejais dalis kojos aptirpusi gali išlikti ir visam laikui, tačiau mes visada viliamės, kad reabilitacinis gydymas, paciento pastangos ir laikas tikrai padės žmogui atsistatyti“, – sako neurochirurgas L. Jonušas.
Po operacijos pacientui rekomenduojama laikytis tam tikro režimo – ribojamas sėdėjimas, kad būtų sumažintas krūvis pažeistam tarpslanksteliniam diskui ir, kad šis galėtų visiškai sugyti, kad nesiformuotų pakartotina tarpslankstelinio disko išvarža. Taip pat prašoma žmogaus keletą mėnesių vengti sunkaus fizinio darbo, nekilnoti sunkių svorių (rekomenduojamas tik iki 10 kg svoris, paskirsčius jį per abi rankas), vengti lankstytis ir, žinoma, tęsti mankštas, kurių išmoksta per reabilitaciją.
Neurochirurgas L. Jonušas pastebi, kad operuojamų stuburo tarpslankstelinių išvaržų susirgimų skaičius kasmet yra panašus, tačiau gydytojas akcentuoja, kad žymiai pagerėjusi diagnostika (prieinamesnė tapo kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas) leidžia anksčiau nustatyti tokias ligas ir imtis atitinkamo gydymo – anksčiau pradedamas konservatyvus gydymas, provokuojančių veiksnių vengimas.
Neurochirurgijos skyriuje dirba profesionalai
Gydytojo Lino Jonušo kaip stuburo patologijos chirurgo operacinė patirtis siekia keliolika metų. Subręsti ir tapti drąsiai bei atsakingai priimančiu sprendimus stuburo patologijos gydyme neurochirurgui labai padėjo stažuotės Vakarų Europos klinikose, vyresni kolegos – geriausi Lietuvos stuburo patologijos chirurgai su kuriais teko dirbti Kaune, Panevėžyje, Vilniuje.
„Didžiuojuosi šiuo metu dirbdamas Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Neurochirurgijos skyriuje vienoje komandoje kartu su Neurochirurgijos skyriaus vedėju neurochirurgu Jonu Milašiumi. Mano vyresnysis kolega tikrai nenusileidžia nei Kauno, nei Vilniaus stuburo patologiją operuojantiems gydytojams neurochirurgams savo gydymo praktika ir rezultatais. Jo stuburo operacijų patirtis uostamiestyje – didžiausia, todėl būdamas šalia tokio profesionalo, galiu iš jo mokytis. Mes kartu aptariame situacijas, padedame vienas kitam diagnostikoje, operacinėje. Glaudus bendradarbiavimas mums leidžia mūsų pacientams suteikti aukščiausio lygio pagalbą ir gydymą“, – džiaugiasi neurochirurgas L. Jonušas.
Iki koronaviruso karantino per metus RKL Neurochirurgijos skyriuje buvo atliekama virš 400 stuburo bei periferinių nervų patologijos operacijų
