Klaipėda 3.1°C
Klaipėdos universitetinės ligoninės gretose – dar vienas mokslų daktaras. Pilvo ir robotinės chirurgijos skyriaus vedėjas Vitalijus Eismontas neseniai eksternu apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją.
Šiuo metu KUL medikų gretose – net 31 medicinos mokslų daktaras ar habilituotas daktaras. Tarp jų 4 profesoriai ir 4 docentai. Naujų medicinos mokslų daktarų patirtis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje liudija faktą, kad įrodomosios medicinos pagrindas – mokslas, integruojantis naujas žinias ir naujas technologijas.
– Būdamas jaunosios medikų kartos atstovas profesinį kelią pradėjote Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Kokia jūsų klinikinė veikla?
– Baigęs mokslus, ieškojau darbo vietos, kurioje galėjau tobulėti kaip specialistas, dirbti su naujausiomis technologijomis ir kilti karjeros laiptais. Tad drąsiai galiu sakyti, kad prieš 15 metų priimtas sprendimas dirbti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – buvo geriausias pasirinkimas profesiniame kelyje. Mediko kelią pradėjau dirbdamas bendruoju chirurgu, vėliau baigęs abdominalinės chirurgijos rezidentūrą – kaip abdominalinis (pilvo) chirurgas, o nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio vadovauju Pilvo ir robotinės chirurgijos skyriui.
Atlieku visas pilvo organų ir skydliaukės operacijas. Daugiau kaip 10 metų ir nutukimo operacijas. Dauguma operacijų – minimaliai invazyviu laparoskopiniu būdu. Taip pat operuoju pacientus, sergančius gastroezofaginiu refliuksu, diafragmine stemplės išvarža, stemplės achalazija. Pagrindinės domėjimosi sritys – nutukimo chirurgija, sudėtingiausios skrandžio, kasos ir kepenų operacijos. Kasmet atlieku apie 400 pilvo organų (tulžies pūslės, įvairių lokalizacijų išvaržų, skrandžio mažinimo) ir skydliaukės operacijų.
Drąsiai galiu sakyti, kad prieš 15 metų priimtas sprendimas dirbti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – buvo geriausias pasirinkimas profesiniame kelyje. Mediko kelią pradėjau dirbdamas chirurgu, vėliau specializavausi kaip abdominalinis (pilvo) chirurgas, o nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio vadovauju Pilvo ir robotinės chirurgijos skyriui.
Esu Klaipėdos krašto ir Lietuvos chirurgų asociacijų narys. Nuolat keliu kvalifikaciją. Dalyvavau EMEA bariatrinės ir metabolinės chirurgijos simpoziume, Hamburge, Vokietijoje, TransEnterix Senhance robotinės chirurgijos mokymuose, Milane, Italijoje, Kepenų laparoskopinės chirurgijos mokymuose Kordoboje, Ispanijoje, Skrandžio laparoskopinės chirurgijos mokymuose Seulo nacionalinio universiteto Bundang ligoninėje, Korėjoje, anksčiau stažavausi Vokietijoje, Slovėnijoje, Austrijoje kt.
– Jau antrus metus operuojate pacientus robotine sistema. Kokios robotinės chirurgijos galimybės?
– Džiugu, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje turime galimybę naudotis naujausiomis technologijomis ir sėkmingai vystyti robotinę chirurgiją. Didžiausia patirtis pilvo chirurgijoje operuojant robotine sistema sukaupta operuojant storąjį žarnyną. Įsisavintos ir sėkmingai atliekamos sudėtingos storojo žarnyno ir tiesiosios žarnos pašalinimo operacijos. Kartu vystoma ir viršutinio virškinimo trakto robotinė chirurgija. Atliktos sudėtingos kepenų, ant-inksčių operacijos dėl gerybinių ir piktybinių auglių, stemplinės angos diafragmos išvaržos, stemplės achalazijos, svorio mažinimo operacijos.
Norisi tikėti, kad tvirtai pirmuosius žingsnius Lietuvoje – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – žengusi robotinė chirurgija toliau sparčiai vystysis ir padės operuojant sudėtingiausius pacientus.
– Kas lėmė apsisprendimą siekti medicinos mokslų daktaro laipsnio?
– Tikiu, kad mokslas – būtina sąlyga tinkamai ir efektyviai sveikatos priežiūrai bei geriems jos rezultatams. Savaime suprantama, kad universitetinėje ligoninėje mokslas turi eiti greta praktikos. Kitaip progresas nebūtų įsivaizduojamas. Klaipėdos universitetinė ligoninė viena perspektyviausių gydymo įstaigų šalyje, sudariusi visas sąlygas tobulėti, stažuotis bei dirbti savo srityje klinikinį ir mokslinį darbą, palaikanti mokslininkų bendradarbiavimą su kitais universitetais ir klinikomis Lietuvoje bei užsienyje. Todėl esant tokioms palankioms sąlygoms tobulėti, visada galime siekti geriausių rezultatų.
– Neseniai sėkmingai apsigynėte disertaciją „Po visos skydliaukės pašalinimo operacijos išsivysčiusios hipokalcemijos rizikos veiksniai ir jų klinikinė vertė“. Kodėl pasirinkote šią temą ir kokie tyrimo rezultatai išryškėjo?
– Po visos skydliaukės pašalinimo operacijos daliai pacientų sumažėja kalcio koncentracija kraujyje. Taip atsitinka dėl to, kad prie skydliaukės glaudžiasi 4 mažytės liaukutės, vadinamos prieskydinėmis liaukomis. Jos gamina kalcio koncentraciją kraujyje reguliuojantį paratiroidinį hormoną. Atliekant operaciją, šios liaukutės yra išsaugomos, tačiau šalinant skydliaukę jos neretai neišvengiamai traumuojamos dėl jų individualaus išsidėstymo. Su gerb. profesoriumi iš VUL Santaros klinikų pastebėjome, kad Lietuvoje ši sritis nėra ištirta. Tad nutarėme atlikti jungtinį dviejų universitetinių klinikų specializuotų centrų tyrimą, kurio rezultatai buvo publikuoti tarptautiniuose žurnaluose ir apibendrinti disertacijoje.
Disertacijoje siekėme nustatyti faktorius, lemiančius pooperacinės hipokalcemijos (kalcio kiekio sumažėjimo kraujyje) susiformavimą po visos skydliaukės pašalinimo, jų klinikinę vertę. Įvertinti šių faktorių reikšmę renkantis ligonio paruošimo operacijai taktiką siekiant sumažinti hipokalcemijos dažnį po visos skydliaukės pašalinimo operacijos.
Įdomu tai, kad pooperacinė hipokalcemija nustatyta iškart po visos skydliaukės pašalinimo 93,3 proc. pacientų atokiuoju periodu išnyksta. Praėjus 6–12 mėn. po operacijos jų kraujyje randamas normalus kalcio kiekis ir pacientai nebeturi skundų dėl hipokalcemijos. Buvo nustatytos dažniausiai pasitaikančios perioperacinės komplikacijos po visiškos skydliaukės pašalinimo. Išsivysčiusi pooperacinė hipokalcemija (sumažėjęs kalcio kiekis kraujyje) po visos skydliaukės pašalinimo kai kada smarkiai sutrikdo tiek fizinę, tiek psichologinę žmonių sveikatą. Todėl siekiant sumažinti galimų komplikacijų skaičių, būtų tikslinga skydliaukės operacijas atlikti tretinio lygio centruose, kur sukaupta didelė tokių operacijų patirtis.
Reikia pripažinti, kad disertacijos ruošimas eksternu buvo labai sunkus 6 metų darbas. Džiaugiuosi, kad, pasitelkęs žemaitišką užsispyrimą, jį sėkmingai įveikiau.
– Kaip planuojate tęsti mokslinę veiklą?
– Norėčiau patirtimi ir žiniomis dalytis su kolegomis, būsimais medikais. Ir toliau skaitysiu pranešimus nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose bei seminaruose, ruošiu mokslinius straipsnius.
