KUL medikai kviečia pasitikrinti dėl cukrinio diabeto

KUL medikai kviečia pasitikrinti dėl cukrinio diabeto
AA

Vienam iš dviejų cukriniu diabetu sergančių suaugusių žmonių liga lieka nepastebėta. Ši statistika neramina Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojus endokrinologus, kurie  siekia keisti situaciją. Lapkričio 14 d., minint Pasaulinę diabeto dieną, medikai kviečia nemokamai pasitikrinti dėl šios klastingos ligos, nes laiku nediagnozuotas ir negydomas cukrinis diabetas sukelia rimtų komplikacijų.

Įvertins rizikos veiksnius

KUL filialo „Klaipėdos ligoninė” pirmo aukšto foje (Liepojos g. 41, I korpusas) lapkričio 14 d. nuo 9 val. iki 12 val. medikų komanda žmonėms padės įvertinti cukrinio diabeto rizikos veiksnius, patars, ko reikėtų imtis, norint šios ligos išvengti, atsakys į visus rūpimus klausimus.

Medikai atliks profilaktinius gliukozės kiekio kraujyje tyrimus (pacientas turėtų būti nevalgęs), matuos arterinį kraujo spaudimą (AKS), skaičiuos kūno masės indeksą (KMI), slaugytoja-diabetologė patars, kaip teisingai koreguoti mitybą, apskaičiuoti angliavandenių kiekį maiste.

Įtarus cukrinį diabetą, pacientai bus nukreipti tolimesniam ištyrimui ir gydymui.

12 val. specialistai kviečia į ligoninės konferencijų salę, kur skaitys paskaitą ir pristatys cukrinio diabeto gydymo aktualijas.

Išankstinės registracijos tirtis ar dalyvauti paskaitoje nereikia.

„Siekiame, kad žinia apie cukrinį diabetą, jo diagnostiką ir gydymą pasiektų kuo daugiau žmonių. Apie šią klastingą ligą kalbėti ir skatinti žmonių sąmoningumą – būtina. Gydytojo praktikoje pastebiu, kad maždaug vienam iš dviejų suaugusiųjų diabetas dar lieka nediagnozuotas”, – sakė Endokrinologijos skyriaus vedėjas Arūnas Pangonis.

Nenuspėjama ir pavojinga liga

Pasak A. Pangonio, svarbu suprasti ankstyvos diagnostikos ir profilaktinių tyrimų svarbą. Nediagnozuota ir negydoma cukraligė gali sukelti rimtų komplikacijų – inkstų, širdies bei kraujagyslių ligas, miokardo infarktą, insultą, regos sutrikimus ar net apakimą, nervų sistemos pažeidimus. Grėsmingos komplikacijos gali baigtis trofinėmis opomis, negyjančiomis žaizdomis, gangrenomis, kojų amputacijomis.

Specialisto teigimu, pirmieji diabeto simptomai – troškulys, burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis, mažėjantis svoris, nors apetitas išlieka nepakitęs. Žmogus taip pat jaučia didelį bendrą silpnumą, jam sausėja oda ir gleivinės.

„Tačiau pavojingiausia tai, kad dažnai, jau sergant cukriniu diabetu, nejaučiama jokių simptomų, o padidėjęs gliukozės kiekis daro savo kenksmingą darbą. Dėl to labai svarbu laiku atlikti profilaktinius tyrimus, ypač tiems, kurie turi didelę riziką sirgti šia liga”, – pasitikrinti ragino KUL Endokrinologijos skyriaus vedėjas.

Padidintą riziką sirgti cukriniu diabetu turi žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, arterine hipertenzija. Taip pat asmenys, kuriems būdingas aukštas cholesterolio kiekis ar anksčiau buvo nustatytas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Tikimybę susirgti šia liga skatina antsvoris, nutukimas, ar tai, jog žmogaus artimi giminaičiai sirgo diabetu.

 

 

Reklama Ikona, uždaryti