Klaipėdos universitetinėje ligoninėje chirurgai pilvo operacijose pradėjo naudoti indociano žaliojo (ICG) fluorescenciją. Ši patikima ir saugi technologija – papildomas saugiklis medikams įvertinti paciento pilvo organų kraujotaką. Vakarų Lietuvoje ji pritaikyta pirmą kartą.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – didžiausia chirurgijos klinika Vakarų Lietuvos regione. Ligoninėje per metus įprastai iš viso atliekama virš 30 tūkst. Operacijų. Iš jų – virš 3 tūkst. Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikoje. Kaip pastebi Abdominalinės chirurgijos gydytojas Albinas Tamošiūnas, viena iš pavojingiausių komplikacijų operuojant žarnyną yra žarnų jungties nesandarumas. „Viena iš jo priežasčių yra nepakankama kraujotaka. Šalinant dalį žarnos ne visada iš karto matyti, ar likusios žarnos kraujotaka pakankamai gera. Ligoninėje sėkmingai įsisavintas indociano žaliojo fluorescencijos metodas ženkliai palengvina žarnos kraujotakos būklės vertinimą", - pasakojo A. Tamošiūnas.
Šią naujovę KUL medikai operacijose pritaikė panaudojant sukauptas žinias stažuotėje užsienyje bei įsigijus moderniausią laparoskopinę įrangą.
Operacijos metu specialia įranga pacientui į veną suleidžiamas dažas (indociano žaliasis, kuris nėra radioaktyvus), švytintis, kai apšviečiamas specialios kameros artima infraraudonajai šviesa. Pagal švytėjimo intensyvumą iškart galima pamatyti, kur yra geros kraujotakos riba.
„Tai labai svarbu formuojant žarnų jungtį po vėžio pašalinimo. Jei kraujotaka nepakankama - jungtis bus nesandari. Siūlės nelaikys. Todėl jau operacijos metu mes galime koreguoti žarnos jungtį pasirenkant žarnos segmentą su gera kraujotaka“, - pastebi Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Algirdas Šlepavičius.
Pasak pilvo chirurgo A. Tamošiūno, žarnyno operacijos – ne vienintelė indociano žaliojo fluorescencijos panaudojimo galimybė. Ši technologija naudojama ir kepenų bei tulžies latakų, skrandžio, žarnų, šlapimo pūslės, skydliaukės ir prieskydinių liaukų operacijoms dėl onkologinių ligų. Navikiniai audiniai ne tik savo morfologija, ląstelių forma bei augimo greičiu, bet ir optinėmis savybėmis skiriasi nuo sveikų audinių švytėjimo juos apšvietus tam tikro spektro šviesos spinduliais. „Todėl įvedus ligoninėje turimą naują videokamerą į pilvo ertmę, mes puikiai matome vėžinį audinį ir metastazes limfmazgiuose. Jie švyti. Skirtingai nei sveiki audiniai. Tai padeda mums žymiai tiksliau, kruopščiau ir radikaliau pašalinti vėžį“, - akcentuoja dr. A. Šlepavičius.