Klaipėda 15.1°C
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) kuriamas biobankas tapo Nacionalinio biobanko dalimi. Tam vienbalsiai pritarė jo valdyba.
„Visuose mokslo projektuose laba svarbi medžiaga tyrimui – tiek biologinė – kraujas, atskiros jo dalys, audiniai, ląstelių linijos, tiek tinkamai surinka medicininė, epidemiologinė informacija. Todėl netgi nuo pirmųjų idėjos etapų, labai daug dėmesio skyrėme biobanko sukūrimui ir įsitraukimui į Nacionalinį biobanką", – sakė KUL Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja dr. Jūratė Gruodė.
Šiam reikšmingam žingsniui KUL nuosekliai ruošėsi. KUL atstovė J. Gruodė dalyvavo Lietuvos vyriausybėje organizuotoje konferencijoje "Biobankų infrastruktūra ateities biomedicinai". Čia prasidėjo KUL biobanko planavimo procesas. Vyko kryptingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir diskusijos.
Įsitraukimas į bendrų interesų ir problemų sprendimus vainikuotas Nacionalinio biobanko valdybos posėdžiu, vadovaujamo prof. Sonatos Jarmalaitės, Jame KUL atstovai – Jūratė Gruodė, Vaidas Repečka ir Fausta Jucaitienė – pristatė Biobanko kūrimo planus ir viziją bei pateikė prašymą, kad KUL būtų priimta į Nacionalinį biobanką septintąja nare.
Biobankas KUL aktyviai kuriamas – ruošiama informacinė bazė, ieškomi galimi projektų sprendimai, planuojama infrastruktūra – patalpos, įranga.
Biobankas renka bei saugo įvairius pacientų bei sveikų asmenų biologinius mėginius, kuriuos sunčia moksliniams tyrimams. Taip reišmingai prisidedama prie mokslinių tyrimų, susijusių su genetika, onkologija, širdies ir kraujagyslių ligomis, neurologija ir kitomis medicinos sritimis.
Biobankų veikla yra svarbi tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, nes jie dalyvauja globaliuose moksliniuose projektuose ir bendradarbiauja su kitais biobankais visame pasaulyje.
