Klaipėdos universiteto ligoninė jau gali džiaugtis įveiktu sėkmingu permainų etapu ir pasiektais reikšmingais rezultatais. Pastaruosius keletą mėnesių skaičiuojamas teigiamas įstaigos finansinis balansas, mažėja skolos, plečiasi teikiamų paslaugų apimtys ir spektras. Visa tai lėmė įgyvendintas antrasis pertvarkos etapas ir modernus požiūris į vadybą bei visos komandos susitelkimas.
„2023 metais KUL metinis balansas buvo minus 12 mln. eurų. 2024-aisias metus baigėme su minus 5,8 mln eurų. Tai reiškia, kad ligoninei pavyko sumažinti deficitą daugiau nei per pusę. Nuosekliai mažėja ir įsiskolinimai tiekėjams. Dabar jau drąsiai galima teigti, kad mūsų naujai suformuotos ligoninės vadovybės vykdyta ir rugsėjo 10 dieną baigta įstaigos restruktūrizacija pavyko. Šiuo metu pereiname į normalų darbinį režimą. Situacija stabilizuojasi ne tik finansiniame, bet ir emociniame, darbiniame lygmenyje. Esame labai patenkinti pasiektais rezultatais, kurie rodo, kad mūsų pasirinkta strategija yra veiksminga. Šie pasiekimai yra visos ligoninės komandos, nuo gydytojų ir slaugytojų iki administracijos ir techninio personalo, sunkaus ir atsidavusio darbo rezultatas“, – teigia KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis.
Jis teigia, kad įstaigos augimas leis toliau gerinti pacientų priežiūros kokybę, investuoti į naujausias technologijas ir plėtoti aukščiausio lygio paslaugas Vakarų Lietuvoje, atitinkančias bendruomenės poreikius bei lūkesčius.
KUL teigiamą finansinį balansą pasiekė optimizavusi įstaigos struktūrą pertvarkos metu. Ligoninėje nebeliko besidubliuojančių skyrių, sumažinta administracinių padalinių.
„Pirmieji šalyje įvedėme vadybininkų administratorių pareigybę. Šie darbuotojai sumažino biurokratinio darbo krūvį medikams ir išlaisvino juos tiesioginei misijai – gydyti žmones. Ligoninėje ženkliai sumažinta administracija, klinikinėse struktūrose nebeliko skyrių vedėjų. Jų vadybines funkcijas puikiai atlieka skyrių vyresniosios slaugytojos, o klinikoms puikiai vadovauja klinikos vadovas ir vadybininkas administratorius. Ligoninė siekia maksimaliai mažinti hierarchinį valdymo modelį, įgalindama kiekvieną darbuotoją priimti sprendimus savo kompetencijų ribose“, – apie sėkmę nešančius pokyčius pasakojo KUL direktorė valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė.
Antra kryptis, padėjusi pasiekti teigiamą rezultatą – intensyvi paslaugų plėtra. KUL pirmajai pradėjus diegti visiškai naują vadybos modelį, neturintį analogų nė vienoje šalies gydymo įstaigoje, juo patikėję ligoninę renkasi vis daugiau medikų, čia atvykstančių ne tik iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, bet ir iš užsienio šalių. Per 1,5 metų KUL įdarbinti 103 slaugytojai ir 165 gydytojai. Pradėta teikti daug naujų paslaugų, sustiprintos tarnybos, atgaivintos kurį laiką nebeteiktos paslaugos. Po pertvarkos itin plėtėsi kardiologijos paslaugos, otorinolaringologijos (LOR), reumatologijos, ortopedijos–traumatologijos, pulmonologijos, endoskopijų, radiologijos, dienos stacionaro ir kt. skaičius.
„Akivaizdžią reformos naudą pajuto pacientai, sergantys insultu. KUL 35 proc. padaugėjo moderniausiu išeminio insulto gydymo metodu laikomų intervencinių procedūrų. Jų padaugėjo ne dėl to, kad daugėja insultu sergančių žmonių, o dėl paslaugos prieinamumo ir savalaikio gydymo galimybių centralizavus paslaugas. Tai tik vienas pavyzdys, akivaizdžiai demonstruojantis, kad sujungus kelias ligonines ir panaikinus besidubliuojančias funkcijas, kurios kai kur nebuvo tinkamai išvystytos, laimi pacientas“, – sakė KUL direktorius medicinai prof. dr. Antanas Gulbinas.
KUL labai ryškiai išaugo ambulatorinių paslaugų skaičius. Jei 2023 metais ligoninė neįsisavino 6 mln. eurų už ambulatorines paslaugas, tai 2024 metais lėšos ne tik įsisavintos bet ir viršytos daugiau nei 10 mln. eurų lyginant su 2023 metais.
Tai lėmė, kad Vakarų Lietuvos gyventojams 2024 m. konsultacijų suteikta 210 tūkst. daugiau nei 2023 metais.
Ženkliai trumpėja laukimo eilės pas gydytojus specialistus, tačiau vis dar lieka iššūkių.
Vienas jų – pasiekiamumas. Pacientams vis dar sudėtinga prisiskambinti į ligoninės registratūrą. Tačiau per kelis etapus dar iki šių metų vidurio šis iššūkis turėtų būti išspręstas. KUL steigia skambučių centrą, kuris ženkliai pagerins pasiekiamumą. Pirmasis jo etapas turėtų būti įgyvendintas dar kovą. Nuo vasario pradeda veikti vieninga registracijos sistema.
Kiti iššūkiai – nugyventa ir šiuolaikinių reikalavimų nebeatitinkanti infrastruktūra, pasenusi įranga, IT sistemos.
Įstaiga savo lėšomis jau nemažai nuveikė: atnaujintas Skubios pagalbos, Ausų, nosies, gerklės, Traumatologijos skyriai, tačiau būtinos didesnės investicijos. Pasak KUL vadovo A.Šimaičio, šie klausimai jau aptarti su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe ir tikimasi, kad bus ieškoma bendrų sprendimų.