Klaipėdos universitetinėje ligoninėje - komandinis ir efektyvus skydliaukės ligų gydymas

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje - komandinis ir efektyvus skydliaukės ligų gydymas
AA

Dažnai žmonės negali pasakyti, dėl ko yra nuolatos pavargę, jiems auga svoris, slenka plaukai ar didėja nerimas. Šias problemas gali lemti skydliaukės ligos - vienos labiausiai paplitusių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Neretai skydliaukės ligos prasideda be aiškiai juntamų simptomų ir gali veikti beveik visas kūno funkcijas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) sukaupta ilgametė skydliaukės ligų diagnozavimo ir efektyvaus gydymo praktika. Daugiaprofilinės gydymo įstaigos profesionalūs gydytojai bendradarbiaudami diagnozuoja ir gydo visas skydliaukės ligas, endokrininių liaukų veiklos sutrikimus. Pasak medikų, dėl skydliaukės ligų kartą per metus profilaktiškai išsitirti vertėtų kiekvienam, ypač jei šeimoje yra polinkis tokiomis ligomis sirgti.

klaipėdos universitetinė ligoninė

Pasireiškia apgaulingais simptomais

Skydliaukė, kaip dažnai sakoma, yra drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje. Skydliaukė gamina gyvybiškai būtinus hormonus, kurie, veikdami audiniuose, „pasako“ ląstelėms, kiek energijos sunaudoti. Dėl to normali skydliaukės funkcija būtina norint užtikrinti svarbiausių organų veiklą.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Endokrinologijos skyriaus vedėjas endokrinologas Antanas Navickas ir gydytojas endokrinologas Arūnas Pangonis aiškino, jog sutrikus skydliaukės veiklai pagaminama per daug arba per mažai hormonų.

Kai skydliaukės hormonų per daug, diagnozuojama tirotoksikozė. Ji gali pasireikšti tokiais simptomais kaip padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimai, padidėjęs jautrumas karščiui, padidėjęs apetitas, svorio mažėjimas, viduriavimas, sausa, stora oda, rankų drebėjimas, nuovargis, emocijų kaita, blogas miegas, išverstakumas, raumenų skausmas, mėnesinių ciklo ar vaisingumo sutrikimas.

Kitas dažnas skydliaukės sutrikimas yra dėl skydliaukės hormonų trūkumo pasireiškianti hipotirozė. Klasikiniai hipotirozės simptomai: nuovargis, padidėjęs jautrumas šalčiui, svorio didėjimas, sulėtėjusi žarnyno veikla, vidurių užkietėjimai, bloga nuotaika, nerimas, depresija, odos sausumas, plaukų ir nagų lūžinėjimas, plaukų slinkimas, raumenų skausmai, libido sumažėjimas, nereguliarus mėnesinių ciklas, vaisingumo sutrikimas.

Pasak gydytojo endokrinologo A. Pangonio, specifinių simptomų, išduodančių, kad sutriko būtent skydliaukės veikla, nėra. Neretai skydliaukės negalavimai apie save praneša įvairaus pobūdžio simptomais, kuriuos lengva supainioti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, virškinimo ar net psichologinėmis problemomis, todėl skydliaukės ligos ne visada iškart nustatomos.

„Visi išvardyti simptomai yra nespecifiniai ir gali būti esant kitoms ligoms. Svarbiausia - pastebėti savijautos pokyčius, kreiptis į gydytojus, atlikti tyrimus ir, šeimos gydytojui pamačius hormonų sutrikimus, nuvykti pas endokrinologą. Simptomai padeda atkreipti dėmesį į galimą skydliaukės ligą, o norint patikslinti būklę reikalingi tam tikri kraujo ir instrumentiniai tyrimai“, - sako endokrinologai A. Pangonis ir A. Navickas.

Medikai atkreipia dėmesį, kad negydant šių sutrikimų kyla rimtas pavojus sveikatai - dėl hipotirozės gali padidėti cholesterolio kiekis kraujyje, išauga rizika susirgti širdies ligomis. Negydoma hipertirozė gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, širdies nepakankamumą, sutrikdyti kaulų medžiagų apykaitą ir sukelti osteoporozę.

Dėl skydliaukės ligos verta pasitikrinti, net jei ir nejaučiate anksčiau minėtų skydliaukės veiklos sutrikimo simptomų. Galite turėti didesnę riziką sirgti skydliaukės liga, jei: jūsų šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis; jei sergate autoimunine liga (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, vilklige, antinksčių nepakankamumu); vartojate vaistus, kurių sudėtyje dideli kiekiai jodo (amiodaronas); esate vyresni nei 65 m. amžiaus.

 

Visos diagnostikos galimybės

"Klaipėdos universitetinė ligoninė - vienintelė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, kurioje dėl skydliaukės ligų taikoma tiek tiksli ir pažangi diagnostika, tiek terapinis ir chirurginis gydymas. Reta gydymo įstaiga gali pasiūlyti tokį greitą, tikslų ir platų skydliaukės ligų ištyrimo spektrą. Suteikiama visa reikalinga pagalba vienoje vietoje: nuo diagnozės iki tęstinio gydymo. Įstaigos daugiaprofiliškumas lemia tai, kad pacientas kruopščiai, kryptingai bei tęstinai tiriamas ir gydomas multidisciplininės komandos medikų, kurie dirba tiek stacionare, tiek konsultuoja ambulatoriškai.

Šiuolaikinė medicina turi patikimų priemonių skydliaukės problemoms diagnozuoti. Bene sėkmingiausias būdas gydyti ligas - anksti atlikta tiksli diagnostika. Apie gerą savo sveikatą privalu galvoti nuolat - reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus tiesiog būtina", - sako Endokrinologijos skyriaus vedėjas A. Navickas ir gydytojas endokrinologas A. Pangonis. Medikai pažymi, kad vis daugiau žmonių sąmoningai rūpinasi savo sveikata bei reguliariai tikrinasi, ar neserga skydliaukės ligomis.

Siekiant išsiaiškinti skydliaukės hormonų sutrikimus, modernioje KUL Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos laboratorijoje skydliaukės funkcijai įvertinti atliekami skydliaukės hormonų kiekio kraujyje tyrimai: tiriamas tirotropinis hormonas (TTH), laisvas tiroksinas (LT4), laisvas trijodtironinas (LT3). Kai kuriais atvejais gydytojas endokrinologas skiria antikūnų prieš tiroperoksidazę (ATPO)ar prieš TTH receptorius (antiTTH RA) tyrimus.

„Jeigu yra mazginiai pakitimai, atliekama skydliaukės echoskopija. Atrodytų, tai gana senas diagnostikos metodas, tačiau iš tiesų labai jautrus skydliaukės ligų diagnostikoje ir iki pat šių dienų yra auksinis standartas. Echoskopijos metu įvertinamas skydliaukės dydis, struktūros pokyčiai, mazginiai ar uždegimui būdingi galimi audinių pakitimai, struktūros pokyčiai. Tai padeda nustatyti diagnozę ir planuoti atitinkamą gydymą. Neretai, norint tiksliau įvertinti skydliaukės (ypač didelės, besislepiančios už krūtinkaulio) dydį, spaudimo į gretimus organus reiškinius, prireikia ir kompiuterinės tomografijos“, - pasakojo A. Pangonis.

Skydliaukės pakitimus galima rasti trims iš keturių pacientų. Ar tai liga - parodo tolimesni tyrimai.

Jei randami pernelyg aktyviai skydliaukei būdingi pakitimai kraujyje, pacientas dažnai tiriamas dėl vadinamųjų karštų (gaminančių per daug hormonų) mazgų - atliekama skydliaukės scintigrafija.

„Skydliaukės scintigrafija leidžia įvertinti mazgų funkcinį aktyvumą. Viena svarbiausių “karštiems„ mazgams indikacijų yra autonominės adenomos nustatymas. Scintigrafija - tai skydliaukės ligų (tokių kaip įvairios kilmės tirotoksikozė, mazginiai pakitimai, tiroiditai) tyrimų dalis, padedanti pasirinkti ir, jei reikia, keisti gydymo taktiką, o taikant gydymą - užtikrinti ligos eigos monitoravimą“, - paaiškina KUL Branduolinės medicinos skyriaus vedėja dr. Nemira Jurkienė.

Įtariant piktybinį procesą skydliaukėje, atliekama aspiracinė punkcija - plona adata įduriama į įtartiną darinį skydliaukėje, o ištrauktas audinio fragmentas tiriamas mikroskopu, ieškant piktybiniam procesui būdingų ląstelių pakitimų. Ląstelės tiriamos mikroskopu, įvertinama, kokio pobūdžio - gerybinio ar piktybinio - yra skydliaukės pakitimai, nustatoma skydliaukės vėžio forma. Tai pagrindinis tyrimo metodas, leidžiantis nustatyti diagnozę.

 

Kaip gydomi skydliaukės sutrikimai?

Jei nustatoma, kad skydliaukė veikia netinkamai, pirmasis gydymo metodas - vaistai, kuriais galima reguliuoti hormonų gamybą ir užslopinti ligos simptomus, tačiau tai ne visuomet padeda. Pacientams, kuriems gydymas vaistais neveikia, jeigu skydliaukės problemos atsinaujina, taikomi kiti gydymo metodai - radioaktyvaus jodo terapija arba operacija.

„Efektyvus gydymas kiekvienam pacientui paskiriamas individualiai, atsižvelgiant į žmogaus kūno masę, amžių bei gretutines ligas, kol šios drugelio formos liaukos funkcija vėl tampa normali. Reikia atkreipti dėmesį, kad skydliaukės gydymas yra gana ilgas, pacientas turi reguliariai lankytis pas gydytoją endokrinologą. Ir tik tuomet, kai endokrinologas įvertina skydliaukės funkciją, jeigu reikia, atlieka echoskopiją ar plonos adatos biopsiją, ir mato, kad yra indikacijos chirurginiam gydymui, tuomet pacientą siunčia chirurgui, kuris sprendžia, ar reikalingas operacinis gydymas“, - dėsto endokrinologai A. Navickas ir A. Pangonis.

KUL Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Algirdas Šlepavičius pažymi, kad skydliaukės mazgai nustatomi maždaug 50 procentų suaugusiųjų, dažniau - moterims. Skydliaukės problemų turi apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių. „Tačiau tikrai ne visi skydliaukės mazgai reikalauja gydymo. Operacinis skydliaukės gydymas siūlomas, jeigu skydliaukės biopsijos metu paimtas citologinis tyrimas nustato ar įtaria onkologinę ligą. Taip pat, jeigu skydliaukės mazgai trukdo kosmetiškai, deformuoja kaklą, pasireiškia gretimų organų spaudimo požymių, dėl kurių pacientai skundžiasi dusuliu ar kad jiems sunku nuryti maistą“, - paaiškina dr. A. Šlepavičius.

GYDYMAS. „Operacinis skydliaukės gydymas siūlomas, jeigu skydliaukės biopsijos metu paimtas citologinis tyrimas nustato ar įtaria onkologinį susirgimą. Skydliaukės operacijos „auksinis standartas" – kai pjūvis atliekamas kakle", sako dr. A. Šlepavičius.

Jo teigimu, operacinis gydymas gali būti siūlomas ir esant skydliaukės funkcijos sutrikimams, kurie nesėkmingai gydomi medikamentais. Jei operacijos metu pašalinama viena skydliaukės skiltis, kurioje yra įtartinas mazgas, ji siunčiama skubiam histologiniam ištyrimui.

„Gavę atsakymą, kad yra onkologinė liga, mes dažniausiai šaliname kitą skydliaukės skiltį. Šiuo metu, jeigu skydliaukės vėžys yra mažesnis nei 1 cm diametro ir ligonis jaunas, užtenka pašalinti tik vieną skydliaukės skiltį. Jeigu atsakymas rodo, kad pokyčiai greičiausiai gerybiniai - tuo operacija ir baigiama. Chirurgui reikia atsižvelgti į labai daug dalykų prieš priimant sprendimą: operuoti skydliaukę ar ne, ir kokia bus operacijos apimtis“, - sako KUL Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas ir atkreipia dėmesį, kad paciento informuotumas - vienas iš esminių dalykų: „Pacientai turi aiškiai suprasti, kokia operacija jiems siūloma, kodėl ir kokios galimos rizikos. Skydliaukės mazgai linkę didėti, tad vėlesniam laikui nukeliama operacija, tikėtina, bus sudėtingesnė, sykiu didės pooperacinių komplikacijų rizika.“

Skydliaukės chirurgijoje pasitaiko laikino balso klosčių paralyžiaus atvejų po skydliaukės operacijų ir kalcio apykaitos sutrikimų po prieskydinės liaukos operacijų. „Sutrikus kalcio apykaitai daugmaž 1 iš 100 pacientų gali pasireikšti ilgalaikė hipokalcemija (kalcio kiekio sumažėjimas). Tokiu atveju kalcio papildus tenka vartoti visą likusį gyvenimą. Ilgalaikis balso klosčių paralyžius išlieka irgi maždaug 1 procentui pacientų. Jeigu šalinama tik viena skydliaukės skiltis, pacientas jau kitą dieną išleidžiamas namo. Pašalinus visą skydliaukę, kitą rytą po operacijos atliekami kontroliniai tyrimai ir, jeigu nesutrikusi kalcio apykaita, pacientas taip pat gali vykti į namus, o jei pasireiškia sutrikimų - dar dieną stebimas“, - gydymo eigą dėstė dr. A. Šlepavičius.

Skydliaukės operacijos „auksinis standartas“ - kai pjūvis atliekamas kakle. Operacijos parenkamos priklausomai nuo skydliaukės patologijos, paciento sveikatos būklės, sudėjimo. "Minimaliai invazinės endokrininės operacijos gali būti atliekamos ne daugiau kaip šeštadaliui pacientų, taigi didžioji dalis operuojami tradiciniu būdu.

Mažą minimaliai invazyvių operacijų skaičių lemia tai, kad pro mažą pjūvelį specialiais instrumentais išsidalintą skydliaukę ar jos dalį mes turime visiškai nepažeistą ištraukti iš kaklo tam, kad būtų ištirta dėl galimos onkologinės ligos. Be to, operuojant skydliaukę minimaliai invaziniu būdu, skirtingai nei pilvo chirurgijoje, pooperacinis periodas būna labai panašus: vienoda ligonio gulėjimo trukmė, vienodas skausmo intensyvumas, vienodas laikas iki grįžimo į darbą, vienodas ligonių pasitenkinimas dėl operacinio rando. Tai aš įrodžiau savo daktaro disertacijoje.

Disertacinis straipsnis buvo paskelbtas didžiausiose Europos chirurgijos žurnaluose. Dar kai kuriose klinikose skydliaukės yra šalinamos pro pjūvį krūties spenelio, pažasties srityje ar net pro burnos pjūvį. Bet jos nėra minimaliai invazinės operacijos. Audinių traumavimas yra didesnis. Šalia tradicinių galimų skydliaukės operacijos komplikacijų dar galimos ir papildomos komplikacijos, kurios priklauso nuo operacinio pjūvio vietos", - sako dr. A. Šlepavičius.

Pasak Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjo, randėjimo procesas - labai individualus. Kartais po operacijos randas atrodo puikiai, tačiau po kelerių metų - išplatėja, tampa ryškus. Kitiems pjūvio vietoje nieko nematyti. Kaip atrodys randas, pasimato tik po 1-2 metų. Visada po operacijos patariama ligoniams bent vieną vasarą po operacijos rando vietos nedeginti saulėje. Taip pat rekomenduoju naudoti tepalus, mažinančius randus.

 

Informacija

Registruotis planinėms gydytojų specialistų konsultacijoms galima telefonais: (8 46) 396523, (8 46) 396568, (8 46) 396594, (8 46) 396684, internetu: http://ipr.kul.lt

Ikona, uždaryti