Klaipėda 11°C
„Sužinojęs apie laimėtą konkursą, pirmiausia pagalvojau, kad tai 16 metų pastangų kulminacija“, – sako gydytojas kardiologas medicinos mokslų daktaras Audrius Šimaitis, paklaustas, kaip jaučiasi paskirtas šių metų sausio 2 dieną įsteigtos Klaipėdos universiteto ligoninės generaliniu direktoriumi. Kaip gimė ir buvo brandinama permainų uostamiestyje idėja, kokiais principais naujasis direktorius žada vadovautis darbe, kaip derins darbą su laisvalaikio pomėgiu – interviu su juo.
Ilgą laiką dirbote užsienyje, tačiau rūpinotės ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos gerinimu, rašėte apie būtinybę sujungti Klaipėdos ligonines. Kaip jaučiatės laimėjęs konkursą ir tapęs Klaipėdos universiteto ligoninės generaliniu direktoriumi?
Visada yra malonu, kai laimi konkursą, jautiesi ko nors pasiekęs. Pirmiausia pagalvojau, kad tai 16 metų pastangų kulminacija. Kai išvykau iš Lietuvos, iš pradžių į Australiją, vėliau į Jungtinę Karalystę, dirbant ir stebint kitas sveikatos apsaugos sistemas, vis kildavo minčių, kaip gerinti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą. 2007 – 2012 metais Lietuvos spaudoje paskelbiau daugybę straipsnių. Su Jaunųjų gydytojų asociacija 2007 metais vykdėme viešą akciją, kurios dėka pavyko pakeisti jaunųjų gydytojų rengimo Lietuvoje kryptį. Mano straipsnio lrytas.lt portale „Laikas imtis tikros medicinos reformos“ 2007 metais pagrindu Seimo kontrolierius atliko tyrimą ir paskelbė išvadą, jog iškelti klausimai dėl gydytojų rengimo yra pagrįsti, valstybės institucijom buvo pavesta keisti įstatymus.
Kita vertus, liūdna palikti Jungtinę Karalystę, kuri davė daug tiek asmenine, tiek profesine prasme. Karališkojoje Kornvalio ligoninėje su daugeliu žmonių užsimezgė glaudūs bendradarbiavimo ir draugystės ryšiai. Per 18 metų įsigijome daug draugų, susigyvenome su kaimynais, perpratome britų papročius, manieras ir jaučiamės tikra šios visuomenės dalimi.
Jungtinę Karalystę laikau savo antrąja tėvyne. Mano tėvai įskiepijo svajonę apie laisvą Lietuvą, 1990 metais kovo 11 d. Lietuva padovanojo laisvę, o Jungtinė Karalystė mane išmokino gyventi laisvėje ir ja džiaugtis.
Jūs - Klaipėdos ligoninių jungimo idėjos pradininkas. Apie būtinybę jungti uostamiesčio ligonines kalbėjote ir rašėte prieš maždaug 14 metų, pristatėte „Vertybėmis pagrįstos reformos“ koncepciją. Tada laikas joms realizuotis nebuvo palankus, o dabar reforma padaryta. Kokias idėjas, skleistas „Vertybėmis pagrįstoje reformoje“, ketinate įgyvendinti? O gal, praėjus tiek metų, jos neteko aktualumo?
Sakyčiau, kad pradininkai yra švedų mokslininkai, kurie apie 1992 metus atliko Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos studiją ir tuometinei Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavo Klaipėdoje steigti universiteto ligoninę, kad Vakarų Lietuvos gyventojai gautų kokybiškesnes paslaugas ir kad tolygiau būtų paskirstyti finansiniai resursai. Dėl neaiškių priežasčių ši studija nepasiekė dienos šviesos. Tik 2009 metais man pavyko gauti šią studiją, ją paskelbiau savo tinklaraštyje. Aš turbūt esu tas, kuris šią idėją labiausiai išplėtojo.
2008 metais kreipiausi į Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centro direktorių Žilviną Beliauską su idėja inicijuoti Lietuvos sveikatos sistemos pokyčius ir drauge su Žilvinu varstėme Užsienio reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijų duris.
2009 m. rudenį sukūriau Lietuvos sveikatos apsaugos koncepcijos planą „Vertybėmis pagrįsta reforma“. Per trumpą laikotarpį reformos planą pristačiau įvairiuose gydytojų forumuose, kai kuriose ligoninėse, tuometiniam Lietuvos sveikatos apsaugos ministrui A. Čaplikui, Seimo pirmininkei I. Degutienei, Prezidentūros patarėjai sveikatos apsaugos reikalams A. Mečėjienei, Klaipėdos merui Rimantui Taraškevičiui ir jo komandai, Išeivijos idėjų centrui. Reformos idėja buvo pristatyta Jaunųjų gydytojų asociacijai, Kauno medicinos studentams ir jauniesiems gydytojams, Alytaus S. Kudirkos ligoninės kolektyvui, Klaipėdos universitetinės ligoninės kolektyvui, Lietuvos žmonių su negalia sąjungai, Lietuvos neįgaliųjų forumui, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijai, Kauno medicinos universiteto slaugytojų kursui ir kt.
2009 m. pavyko suburti Vakarų Lietuvos iniciatyvinę grupę sveikatos reformai remti. 2010 m. sausio 15 d. ši grupė kartu su tuometiniu Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanu prof. Artūru Razbadausku organizavo konferenciją, kurioje dalyvavo apie šimtą pacientų, pacientų organizacijų atstovų, gydytojų, gydytojų ir slaugytojų organizacijų atstovų. Konferencijos rezoliucija ragino steigti trečiąjį universiteto centrą Klaipėdoje ir sujungti visas tris suaugusiųjų ligonines.
Konferencijoje dalyvavusi parlamentarė Agnė Bilotaitė su konferencijos rezoliucija kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.
I. Degutienė 2010 m. vasario mėn. mane priėmė Seime, jai išdėsčiau savo požiūrį, kaip būtų galima įsteigti trečiąjį universiteto mokslų ir gydymo centrą. Šiame pasitarime dalyvavo ir septyni parlamentarai. Susitikimo metu gimė mintis surengti atvirą forumą, kuriame dalyvautų visos suinteresuotos pusės ir viešai aptartų, kokiu būdu vykdyti reformą Klaipėdoje.
2010 m. vasario mėn. parlamentarė A. Bilotaitė paskelbė laišką tuometiniam Klaipėdos merui R. Taraškevičiui ir pakvietė organizuoti tokį forumą.
Klaipėdos meras R. Taraškevičius į forumą „Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas Klaipėdoje: ar yra sprendimas, kuris tenkintų visus?“ pakvietė 2010 m. lapkričio 26 d. Jame pranešimus skaitė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius, KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas dr. A. Razbadauskas, Seimo narė A. Bilotaitė, Klaipėdos universitetinės ligoninės direktorius prof. Vinsas Janušonis. Aš taip pat parengiau ir skaičiau pranešimą „Sveikatos paslaugų teikimo Vakarų Lietuvoje vizija“. Dauguma forumo dalyvių pasisakė už trečiojo universiteto centro steigimą kartu su Klaipėdos universitetu.
Forumo metu virtualiai teko bendrauti su pradedančiuoju politiku Audriumi Petrošium. Jam tuomet išdėsčiau savo požiūrį, jog pirmas žingsnis į Vakarų Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugų gerinimą yra Klaipėdos universiteto ligoninės įsteigimas. Pastaraisiais metais būtent Seimo narys A. Petrošius tapo pagrindiniu KUL įsteigimo varikliu, sugebėjęs suburti aplink save bendraminčių ratą šiai idėjai įgyvendinti.
2011 metais su bendraminčiais įsteigėme portalą vlmedicina.lt, kuris propaguoja laisvą ir skaidrią žiniasklaidą. Portalo žurnalistai labai reikšmingai prisidėjo prie naujų idėjų skleidimo.
Taigi KUL buvo įsteigta milžiniška kolektyvinė daugelio žmonių ir valstybinių institucijų iniciatyva. Tai leidžia tikėti jos sėkme ir perspektyvomis. Didelė dalis žmonių, kurie prisidėjo prie šių pastangų ir tikėjo pokyčiais, nepaminėti, tačiau jiems visiems, kurie paminėti ir nepaminėti, naudodamasis proga, noriu padėkoti.
KUL įsteigimas buvo pagrindinė "Vertybėmis pagrįstos reformos" sąlyga. Tai tarsi užvedamasis mechanizmas būsimiems pokyčiams.
Kitos idėjos, tokios kaip jaunųjų gydytojų rengimo kokybės gerinimas, gydytojo darbo restruktūrizavimas, kad būtų geriau panaudojamas gydytojo potencialas ir kompetencijos, slaugytojų kompetencijų išplėtimas, išmaniųjų slaugytojų veiklos vystymas, visų sveikatos įstaigų kooperavimas ir bendravimas, yra labai aktualūs ir šiandien, todėl KUL tam skirsime daug dėmesio.
Vienas iš artimiausių KUL strateginių uždavinių bus podiplominio medicinos specialistų rengimo katedros įsteigimas prie Klaipėdos universiteto. Ši katedra rengs jaunuosius gydytojus bei išmaniąsias slaugytojas. Tuo tikslu glaudžiai bendradarbiausime su Klaipėdos universitetu, Sveikatos apsaugos ministerija, Seimo Sveikatos reikalų komitetu, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikomis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikomis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vilniaus universitetu bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetu.
Pacientai, taip pat ir medikai seniai laukia permainų Klaipėdoje. Kokios permainos, jūsų manymu, turėtų būti padarytos pirmiausia?
Visų jau paminėtų pastangų ir iniciatyvų tikslas ir "naudos gavėjas" yra pacientas. T. y. pacientų ir visų žmonių gerovė yra visų pokyčių pagrindinė ašis. Kad galėčiau komentuoti apie konkrečias permainas, norėčiau pirma smulkiau susipažinti su esama pacientų situacija.
Šiuo metu man dar reikia įvykdyti trijų mėnesių kontraktinius įsipareigojimus Jungtinėje Karalystėje, tada su šeima persikraustyti į Lietuvą.
Jau dabar daug bendrauju su gydytojais iš Klaipėdos, bandau susipažinti su esama situacija, studijuoju įvairius dokumentus.
Kuriu pradinę KUL veiklos viziją, kurią pateiksiu tiek atskiriems padaliniams, tiek visam kolektyvui. Aptarsime, išklausysime visus pasiūlymus, patarimus, konstruktyvią kritiką. Tokiu būdu sukursime bendrą kolektyvinę KUL viziją.
Kokiais principais ketinate vadovautis darbe?
Vadybos teorijoje aprašomi šeši vadovavimo principai. Juos galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: transakcijinis ir transformacinis.
Transakcijinis būdas yra toks, kai vadovybė suformuoja kolektyvui tikslus, tikėdamasi, kad juos kolektyvas įgyvendins. Šiame modelyje galia ateina iš užimamos pozicijos ir valdžios. Tai yra pasenęs modelis, šiuolaikinėje vadyboje laikomas neperspektyviu. Pliusas tas, kad yra lengva pasiekti kai kuriuos trumpalaikius tikslus. Tai yra revoliucinis pokyčių įgyvendinimo būdas. Minusas - užmušama darbuotojų iniciatyva. Ateityje tai tampa stabdžiu visiems pokyčiams, atsiranda terpė ydingiems santykiams, ypač - mobingui. Gerai šis modelis veikia tik armijoje. Deja, bet, mano nuomone, Lietuvos medicinoje šio modelio yra per daug.
Antras būdas yra transformacinis, kai drauge su kolektyvu yra nustatoma ilgalaikė vizija ir sukuriamas įgalinimo klimatas – sudaromos galimybės visiems žmonėms realizuoti bei atrasti save ir tobulėti, valdyti problemų sprendimą. Galia ateina iš kolektyvo, žmonių, jų noro keistis ir transformuoti. Tai yra evoliucinis požiūris ir pats perspektyviausias metodas siekiant pokyčių.
Pastaruoju, transformaciniu metodu, ir planuoju vadovautis savo kasdienėje praktikoje.
Audrius Šimaitis (kairėje) su "Sportactive" komandos nariais Alpių kalnuose / Asmeninio archyvo nuotr.
Papasakokite apie savo laisvalaikio pomėgį – dviračių sportą. Kada ir kaip kilo mintis sėsti ant dviračio? Kiek kilometrų esate numynęs? Kaip manote, ar liks laiko sportui Klaipėdoje?
Jaunystėje dviračiu išvažinėjau visą Lietuvą. Studijų ir vėliau darbo metu šį savo pomėgį apleidau. Anglijoje jį padėjo atgaivinti sūnus Aistis, kuris studijuodamas Oksfordo universitete tapo Oksfordo 10 mylių čempionu. Plento dviračiu vėl intensyviai važinėju 11 metų. Per metus įveikiu 5 - 7 tūkst. kilometrų. Esu „Sportactive“ komandos narys (treneris – buvęs profesionlas Martin Birney), dalyvauju treniruočių stovyklose. Su „Sportactive“ komanda penkis kartus esu įveikęs visas Alpes nuo Ženevos iki Nicos, 550 km per šešias dienas, dvylika legendinių Tour de France kalnų. Šiais metais birželio mėnesį taip pat. Tris kartus esu dalyvavęs vienose sunkiausių dviračių mėgėjų varžybų, kai mėgėjai važiuoja vieną iš Tour de France etapų. Šiemet liepos 9 dieną su jaunesniuoju sūnumi Joriu taip taip dalyvausiu. Bus 14-as Tour de France etapas, Annemasse - Morzine, 157 km, šeši kalnai per vieną dieną, 4200 metrų pakilimo. Esu daug važinėjęs kitose Prancūzijos vietovėse, beveik visose Kanarų salose.
Jei sportuoju, žinau, kad mano gyvenime yra tinkamas darbo ir poilsio balansas, todėl Klaipėdoje neatsisakysiu pomėgio važinėti dviračiu. Klaipėdoje yra daug gražių dviračio takų, į Nidą, į Palangą ar Šventąją.
