Dialoge su profsąjunga – daugiausiai klausimų dėl atlyginimų

Dialoge su profsąjunga – daugiausiai klausimų dėl atlyginimų
AA

Klaipėdos universiteto ligoninės vadovai, susitikę su įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų lyderiais, aptarė preliminarią šių metų pajamų ir išlaidų sąmatą, kuri nenuteikia optimistiškai ir kelia daugybę klausimų. Profsąjungoms rūpi kuo greičiau sulyginti atlyginimų skirtumus tarp filialų darbuotojų. Ligoninės vadovybė atvira deryboms ir ieško būdų to pasiekti per įmanomai trumpesnį laiką, tačiau tai padaryti nelengva dėl viename iš filialų paskutinius porą mėnesių iki naujos įstaigos starto, atlyginimai buvo pakelti vidutiniškai 40 proc., o kai kam net iki 70 proc.

„Sausio mėnesio pradžioje, pradėjęs eiti laikinojo generalinio direktoriaus pareigas, iš karto kreipiausi į Klaipėdos universiteto ligoninės filialų vadovus, kad pateiktų atlyginimų skaičiavimo 2022 m. pabaigoje koeficientus. Šiuos duomenis gavau iš visų filialų direktorių. Mane nustebino buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės, dabar filialo „Klaipėdos ligoninė“ pateiktų atlyginimo koeficientų dydis, taip pat skiriami priedai ir priemokos. Supratau, kad šie koeficientai, priedai ir priemokos darbuotojams buvo padidinti lapkričio-gruodžio mėnesiais, nesuderinus su naująja, tuomet dar Klaipėdos universitetinės ligoninės stebėtojų taryba. Kai kam koeficientai buvo padidinti net iki 70 proc.“, – faktus pateikė laikinasis Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga.

Klaipėdos universiteto ligoninės Finansų tarnybos vadovė – vyriausioji buhalterė Edita Maliauskienė sakė, kad įstaigai pasirašius sutartis su ligonių kasomis, aišku, kiek lėšų įstaiga turi galimybę uždirbti iš Privalomojo draudimo fondo ir galima preliminariai susiskaičiuoti pajamas bei išlaidas.

„Jei iš PSDF fondo uždirbsime 107 mln. Eurų, tai vien darbo užmokesčiui pagal esamą situaciją, neįvertinus laisvų etatų, o jų viename Klaipėdos universiteto ligoninės filiale yra labai daug, turime skirti per 97 mln.“, – komentavo įstaigos vyriausioji finansininkė.

Suskaičiuota, kad vien darbo užmokesčiui reikalingos lėšos siekia per 91 proc. Šalia to 12 proc. sąmatos lėšų yra reikalinga medikamentams ir medicinos priemonėms, 19 proc. ilgalaikio turto įsigijimui, komunalinėms paslaugoms reikia 4 proc., maitinimo paslaugoms – 1 proc., medicinos įrangos remontui – 1,3 proc. ir taip toliau.

 

„Sveikatos apsaugos ministerija paprašė Klaipėdos universiteto ligoninės pristatyti preliminarią išlaidų ir pajamų sąmatą 2023 metams, tai ir padarėme“, – sakė J.Sąlyga.

Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybė informavo ligoninės profsąjungų lyderius, kad bus ieškoma visų galimų sprendimų situacijai stabilizuoti ir tesėti pažadus darbuotojams.

„Vykdant tinklo pertvarką, reorganizavimo sąlygose numatyta, kad visų filialų darbuotojams už tą patį atliktą darbą darbo užmokestis turi būti suvienodintas. Profesinės sąjungos iškėlė labai pagrįsta klausimą, kodėl toje pačioje ligoninėje dirbantys asmenys, už tą patį atliktą darbą gauna ženkliai skirtingus atlyginimus.  Nieko nelaukdamas apie tai informavau abu ligoninės steigėjus, Sveikatos apsaugos ministeriją ir Klaipėdos universitetą. Naujai patvirtinta ligoninės Stebėtojų taryba šį klausimą svarstė ir prie šio klausimo dar grįš. Keletą kartų prašiau, kad visuose filialuose būtų atliktas finansinis ir veiklos auditas už 2022-us metus. Šiuo metu filialuose atliekamas tik finansinių ataskaitų už 2022 metus auditas. Kokiu būdu surasti tiek lėšų pakeltiems atlyginimams ir kitoms išlaidoms – lieka neaišku.  Visuomet buvau ir būsiu už tai, kad medikai gautų kaip įmanoma didesnį atlyginimą, tačiau dabar skiriamos ligoninei lėšos neleidžia mokėti tokio dydžio atlyginimų visiems darbuotojams, kokius paskyrė Klaipėdos ligoninės filialo vadovybė,“ – sakė J.Sąlyga.

Nepaisant šios situacijos Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius su profesinių sąjungų lyderiais ketina pasirašyti memorandumą, kad 50 proc. atlyginimų skirtumų būtų išlyginta iki šių metų rugsėjo.

Reklama Ikona, uždaryti