Klaipėda 13.2°C
Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) pirmą kartą šalyje atlikta krūties atkūrimo operacija panaudojant biologinį tinklelį. Penktadienį ji pristatyta KUL vykusioje Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos konferencijoje, kurioje profesionalai iš visos šalies kalbėjo ne tik apie laiko jau patikrintas praktikas, bet ir apie naujas tendencijas bei galimybes.
„Biologinis tinklelis arba neląstelinė odos matrica yra biotechnologiškai modifikuoti žmogaus, galvijų arba kiaulių audinių dariniai. Jie specialiai apdorojami siekiant pašalinti imunogeninius ląstelių komponentus, išlaikant struktūrinę matricą, kuri skatina angiogenezę ir audinių regeneraciją“, – naują metodą paaiškino operaciją atlikusi KUL Krūtų ligų centro vadovė dr. Agnė Čižauskaitė.
Operacija buvo atlikta 44 metų moteriai, kuriai diagnozuotas dešinės krūties vėžys. Iki operacijos ligonei buvo taikytas sisteminis gydymas, gautas geras klinikinis efektas. Atlikus krūtų MRT tyrimą krūtyje buvusios ligos nestebėta, tai – sisteminio gydymo sėkmė, vadinamasis pilnas klinikinis atsakas, kuris susijęs su geresne ligos prognoze. Dėl jauno amžiaus moteris konsultuota gydytojo genetiko, nustatyta patogeninė BRCA-2 geno mutacija, kuriai esant, reikšmingai padidėja krūtų vėžio rizika. Remiantis tarptautinėmis krūtų vėžio gydymo rekomendacijomis nuspręsta moteriai atlikti abipusę poodinę spenelių – areolių kompleksus išsaugančią mastektomiją ir vienmomentį krūtų atkūrimą silikoninias implantais ir biologiniais tinkleliais.
„Svarbu paminėti, kad pacientei dar 2022 metais buvo atlikta krūtų pakėlimo operacija, todėl ši rekonstrukcija pareikalavo sudėtingesnės operacinės technikos. Pašalinome abi krūtis ir sarginius limfmazgius dešinės pažasties duobėje, kurie, pasak skubaus operacijos metu atlikto ištyrimo, buvo sveiki. Vietoje krūties liaukinio audinio įdėjome silikoninius implantus, tarsi „raviolius“ (taip žaismingai vadinama padengimo tinkleliu metodika) įvyniotus į biologinius tinklelius“, – pasakojo A. Čižauskaitė.
Operaciją lydėjo tarptautinė patirtis – joje, kaip konsultantas, dalyvavo profesorius Giorgio Berna iš Italijos, pas kurį Trevizo mieste A. Čižauskaitė stažavosi.
Profesiorius dalyvavo ir Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos konferencijoje, tad apie naująjį metodą ir jo taikymą galėjo papasakoti dar išsamiau.
KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis bei direktorius medicinai prof. dr. Antanas Gulbinas, atkreipė kolegų dėmesį į augančias universitetinio lygio įstaigos Vakarų Lietuvoje perspektyvas bei galimybes.
„Pas mus atliekama daug sudėtingų ir svarbių operacijų. Neslėpsiu, plastikos chirurgų komandose mums tikrai trūksta. Junkitės prie besikeičiančios mūsų įstaigos, kurioje turime ką pasiūlyti“, – kvietė A.Šimaitis.
Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos prezidentas prof. dr. Rytis Rimdeika padėkojo konferenciją priėmusiai KUL ir teigė mielai su kolegomis čia sugrįšiantis.
